ES–JAV prekybos susitarimas: ko tikėtis Lietuvos žemės ir maisto sektoriui?

Liepos 30 d. Lietuvos žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkas dr. Arūnas Svitojus susitiko su užsienio reikalų ministru Kęstučiu Budriu, kurio metu aptarė ES-JAV prekybos santykius ir liepos 27 d. pasiektą prekybos susitarimą tarp JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen.

Pagal šiuo metu turimą informaciją, susitarime numatoma, kad didžiajai daliai ES eksporto į JAV galios 15%  tarifas. Šis tarifo dydis yra viršutinė riba, jis nebus sumuojamas su MFN ar kuriais nors kitais tarifais. Abi pusės visiškai panaikins tarifus civilinei aviacijai, kai kuriems chemijos produktams, puslaidininkių įrangai, kai kuriems žemės ūkio produktams, kritinėms žaliavoms.

Pasak pirmininko dr. A. Svitojaus, Lietuvai, kaip nedidelei, bet atvirai žemės ūkio ir maisto produktų eksportuotojai, būtina įvertinti šio susitarimo reikšmę ir galimus padarinius.

Pagal šiuo metu turimą informaciją, susitarime numatyta, kad didžiajai daliai Europos Sąjungos eksporto į JAV bus taikomas vieningas 15 % tarifas. Tai yra viršutinė riba, kuri nebus sumuojama su Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) nustatytais arba kitais tarifais. Ši nuostata ypač aktuali tiems sektoriams, kurie iki šiol susidūrė su tarifiniu neapibrėžtumu.

Dar viena svarbi žinia – abi pusės visiškai panaikins tarifus šioms prekių grupėms: civilinei aviacijai, kai kuriems chemijos produktams, puslaidininkių gamybos įrangai, kritinėms žaliavoms, kai kuriems žemės ūkio produktams.

Tai gali suteikti papildomų galimybių ir Lietuvos eksportuotojams, ypač tiems, kurie specializuojasi nišiniuose arba aukštos pridėtinės vertės produktuose.

Pasak dr. Svitojaus, Žemės ūkio rūmai ir toliau aktyviai stebės situaciją bei telks socialinius partnerius, kad būtų tinkamai atstovaujami Lietuvos žemdirbių interesai dvišaliuose ir daugiašaliuose formatuose.

„Tokio pobūdžio susitarimai reikalauja nuoseklaus analizavimo ir pasirengimo. Svarbu, kad Lietuvos balsas būtų girdimas tiek Briuselyje, tiek Vašingtone“, – teigė dr. A. Svitojus.

ES–JAV susitarimo poveikio analizė Lietuvos žemės ūkio ir maisto sektoriui

Liepos 27 d. pasiektas naujasis ES–JAV prekybos susitarimas žymi potencialiai svarbų etapą transatlantiniuose ekonominiuose santykiuose, turėsiantį įtakos ir Lietuvos žemės bei maisto sektoriui. Pateikiame pagrindinius aspektus, kaip šis susitarimas gali paveikti šalies žemdirbius, perdirbėjus ir eksportuotojus.

  1. Vieningas 15 % tarifas – aiškesnės taisyklės, bet ir konkurenciniai iššūkiai Didžiajai daliai ES eksporto į JAV bus taikomas vieningas 15 % tarifas, kuris nebus sumuojamas su kitais tarifais. Tai suteikia daugiau aiškumo ir mažina tarifinę riziką. Tačiau tai taip pat reiškia, kad Lietuvai teks konkuruoti JAV rinkoje su kitomis ES šalimis vienodomis sąlygomis. Mažesniems gamintojams ar eksportuotojams tai gali kelti iššūkių dėl masto ekonomijos stokos.
  2. Galimybės nišiniams ir aukštos pridėtinės vertės produktams Lietuvos stiprybė – kokybiški nišiniai produktai: ekologiška mėsa, pieno produktai, uogos, medus, gėrimai. Šių prekių konkurencingumas gali padidėti, ypač jei jos pateks į tarifus pašalinančių prekių sąrašą. Net jei tai neįvyktų, aiški tarifų struktūra leis lengviau prognozuoti pelningumą.
  3. Tarifų panaikinimas kai kuriems žemės ūkio produktams – sektoriai, kuriems verta ruoštis Nors šiuo metu viešai nepaskelbta, kokie žemės ūkio produktai konkrečiai bus atleisti nuo tarifų, galima tikėtis, kad tai apims tam tikrus perdirbtus maisto produktus, augalinius aliejus, galbūt grūdinius produktus. Lietuvos perdirbėjams ir kooperatyvams verta įvertinti savo gamą ir pasirengti atitikti JAV rinkos reikalavimus.
  4. Netiesioginė nauda – investicinė aplinka ir žaliavų importas Susitarimas atveria platesnes galimybes importuoti įrangą (pvz., puslaidininkių gamybos įrangą, chemiją), kas gali būti naudinga modernizuojant žemės ūkio perdirbimo pramonę. Be to, sumažėjus tarifų neapibrėžtumui, galima tikėtis padidėjusio investuotojų pasitikėjimo ilgalaikiais projektais žemės ūkio ir maisto srityje.
  5. Rizika – priklausomybė nuo vienos rinkos ir logistikos iššūkiai Didėjantis eksportas į JAV gali kelti priklausomybės riziką, jei bus ignoruojamos kitos rinkos. Taip pat svarbu įvertinti logistikos kaštus ir infrastruktūrą, ypač jei padidės eksporto apimtys konteineriais ar šaldytuvuose.

Rekomendacijos sektoriui:

  • Stebėti ES ir JAV institucijų paskelbtus sąrašus dėl tarifų panaikinimo;
  • Įvertinti potencialias galimybes eksporto plėtrai į JAV, ypač nišiniuose segmentuose;
  • Plėsti kontaktus per tarptautines parodas, misijas, bendradarbiavimą su diaspora JAV;
  • Pasirengti sertifikavimo, kokybės ir kilmės reikalavimams;
  • Telkti sektoriaus interesus per ŽŪR, siekiant stipresnio atstovavimo tarptautiniu lygmeniu.

ES–JAV susitarimas – tai galimybė, kuri reikalauja pasirengimo. Lietuvos žemės ūkio ir maisto sektorius, pasitelkęs inovacijas, kooperaciją ir aiškią eksporto strategiją, gali iš šios situacijos išlošti. Tačiau tik tuo atveju, jei sektoriaus veikėjai aktyviai įsitrauks į analizę, pasirengimą ir sprendimų formavimą.

Skip to content