Gegužės 9 d. Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkas dr. Arūnas Svitojus ir Tarybos narys Andžej Kulevičius dalyvavo Europos kaimo atsinaujinimo ir plėtros kongrese, kuris vyko Poznanėje (Lenkija). Trijų dienų aukšto lygio renginį organizavo Lenkijos žemės ūkio ir kaimo plėtros ministerija, subūrusi 15 šalių žemdirbių ir kaimo savivaldos lyderius ir žemės ūkio ministrus. Kongresą, kuris buvo skirtas Europos dienai atidarė Lenkijos žemės ūkio ir kaimo plėtros ministras Czesław Siekierski.
Pagrindinė kongreso tema – kaip Europos kaimo vietovės gali tapti gyvybingomis, inovatyviomis, ekonomiškai stipriomis ir socialiai įtraukiomis bendruomenėmis.
„Daugiafunkcis kaimas turi apimti ne tik žemės ūkį, bet ir socialines paslaugas, skaitmeninę infrastruktūrą, vietos verslus, energiją, turizmą ir kultūrą. Tai turi būti tarpsektorinė politika, kurioje BŽŪP – tik viena iš dedamųjų. Be abejo čia labai svarbus savivaldos vaidmuo. Kaimo savivaldos institucijos, tokios kaip Žemės ūkio rūmai, atlieka esminį vaidmenį: atstovaudamos žemės ūkio sektoriaus interesams, vienydamos kaimo bendruomenes, organizuodamos švietėjišką veiklą ir diegdamos inovacijas, skatindamos bendradarbiavimą su vietos ir ES valdžios institucijomis. Lietuvos ir Lenkijos žemės ūkio rūmai palaiko aktyvų, ilgalaikį ir abipusiai naudingą bendradarbiavimą, kuris stiprina žemdirbių, miškininkų ir kaimo bendruomenių balsą tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu mastu. Šis ryšys paremtas ne tik kaimynyste, bet ir bendromis vertybėmis – savivalda, socialiniu dialogu, tvariu ūkininkavimu bei atstovavimu sektoriui Europos Sąjungoje. Lietuvos ir Lenkijos ūkininkai susiduria su panašiais iššūkiais: BŽŪP pokyčiai, žaliojo kurso reikalavimai, rinkos svyravimai. Bendros pozicijos formavimas leidžia stiprinti abiejų šalių balsą ES institucijose, ypač Copa-Cogeca, Europos Komisijoje, Europos Parlamente. Džiaugiuosi, kad renginyje dalyvavo žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas”, – pažymėjo dr. Arūnas Svitojus.
Tarp pranešėjų buvo ES žemės ūkio komisaras Christophe Hansen, kuris pristatė dokumentą „Vizija žemės ūkiui ir maistui“, kurį Europos Komisija pirmą kartą paskelbė šių metų vasario 16 d. Briuselyje. Šis dokumentas apibrėžia galimus Europos žemės ūkio plėtros scenarijus ateinančiais metais ir atveria kelią išsamioms ekspertinėms diskusijoms.
„Kaimas – tai mūsų kultūra, paveldas, bet taip pat ir stiprus ekonominis sektorius. Vienas iš bendrosios žemės ūkio politikos tikslų – skatinti investicijas į kaimo vietoves. Norime, kad ateities kartos galėtų gyventi kaime – bet tam turime sudaryti tinkamas sąlygas ir suteikti reikiamą paramą“, – pažymėjo komisaras Christophe Hansen.
ministras išlaikyti bendrą biudžetą, už tvarų ūkį, kad išlaikyti paramos ramsčius, išlaikytu
Kongrese buvo nagrinėjamos šios temos: Išmaniųjų kaimų vystymas (Smart Villages); LEADER iniciatyvos ir vaidmuo kaimo gyvybingumui;Žalioji ir skaitmeninė transformacija; Kaimo vietovių ekonomikos diversifikacija; Maisto saugos ir tvarios gamybos balansas.
ŽŪR pirmininkas dr. A.Svitojus pažymėjo, kad stipri, įvairialypė kaimo politika padeda ne tik užtikrinti maisto gamybą, bet ir sukurti patrauklias gyvenimo sąlygas, skatinti jaunimo grįžimą į kaimus bei didinti socialinį ir ekonominį atsparumą regionuose. Be jokios abejonės – kaimas jau seniai nebėra vien tik maisto gamybos vieta. Parama kaimo vietovių daugiafunkciškumui neturėtų būti laikoma tik bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) rėmuose, nes ši plėtra apima kur kas daugiau – ekonominius, socialinius ir aplinkosauginius aspektus. Tai turi būti traktuojama kaip tarpsektorinė politika, kurioje BŽŪP yra tik viena iš dedamųjų dalių. Kartu svarbios ir regioninės plėtros, socialinės integracijos, klimato, švietimo, inovacijų sritys – visos jos prisideda prie gyvybingų kaimų kūrimo.
Įvardytos tokios perspektyvios kryptys: Kaimo turizmas ir agro-turizmas – ypač regionuose, turinčiuose gamtos ar kultūros vertybių; Socialinės paslaugos – slauga, vaikų priežiūra, švietimas, kas labai svarbu senstančioje visuomenėje; Vietiniai amatai, kulinarinis ir tautinis paveldas, gamyba – tai ne tik darbo vietos, bet ir identiteto stiprinimas; Žalioji ekonomika – atsinaujinanti energetika, atliekų perdirbimas; Skaitmeninis darbas, nuotolinės paslaugos – tai nauja galimybė žmonėms dirbti tarptautiniu mastu gyvenant regione.
Kongreso dalyviai akcentavo, kad kaimo ateitis – tai ne vien tik žemės ūkio ateitis, bet ir gyvenimo kokybės, paslaugų, jaunimo likimo, inovacijų, gamtos ir bendruomeniškumo klausimas. Todėl svarbu remti daugiafunkcius, gyvybingus, sumaniai valdomus kaimus, kuriuose svarbus tiek žemės ūkis, tiek kaimo gyventojai, tiek verslas, tiek kultūriniai renginiai.