Praėjusią savaitę Slovakijoje rinkosi jaunieji ūkininkai iš visos Europos Sąjungos (ES). Europos jaunųjų ūkininkų tarybos (CEJA) organizuotame susitikime dalyvavo ir Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos (LJŪJS) atstovai. Jie sako, kad lietuviams aktualūs žemės įsigijimo, tiesioginių išmokų ribojimo klausimai svarbūs ir kitų šalių jauniems ūkininkams, todėl šie klausimai buvo vykusio forumo dienotvarkės dėmesio centre.
Tiesioginių išmokų klausimas aktualus ne tik Lietuvai
LJŪJS vicepirmininkas Vytautas Buivydas sako, kad į jaunųjų ūkininkų forumą Slovakijoje lietuvaičių komanda vyko su tikslu išgirsti, ką kalba kitų Europos šalių jaunieji ūkininkai ir politikai. Pasak V. Buivydo, diskusijoje dalyvavęs Slovakijos žemės ūkio ministras Richard‘as Takáč‘as dėkojo jauniesiems ūkininkams, kad jie pasirinko žemdirbystės kelią arba perėmė tėvų ūkius ir tvirtino, kad slovakų valdžios institucijos palaikys jaunuosius ūkininkus, skirs jiems daugiau dėmesio nei iki tol. Jis pripažino, kad Slovakijoje, kaip ir dalyje kitų ES šalių, ūkiai stambėja. Todėl ūkininkaujantis jaunimas vis garsiau tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu mastu, kelia klausimus dėl žemės įsigijimo įstatymo.
„Ne tik Lietuvoje, bet ir kitose ES šalyse matyti, kad stambios korporacijos ateina į žemės ūkį, o kartais į jį nori investuoti ir nedraugiškų šalių, tokių kaip Rusijos, Kinijos, investuotojai. Tai kelia grėsmę ir turime nuo to apsisaugoti drauge. Domėjomės kokia praktika taikoma kitose ES šalyse. Pastebėjome, kad nemažoje dalyje šalių juridiniai vienetai pirkti žemės negali“, – atkreipė dėmesį LJŪJS vicepirmininkas V. Buivydas.
Susitikime dalyvavę jaunieji ūkininkai iš skirtingų ES šalių nustebo sužinoję, kad Lietuvoje veikia žemės ūkio bendrovės, įmonės valdančios dešimtis tūkstančių hektarų. „Tai yra mega ūkiai ir vyksta intensyvios diskusijos, kad tokie ūkiai jau neturėtų būti remiami iš kaimo plėtrai skiriamų lėšų. Jaunųjų ūkininkų taryba – CEJA svarstė kaip tai turėtų būti sprendžiama. Galbūt turėtų būti ribojamos tiesioginės išmokos arba nustatytas plotas, nuo kurio ūkiai jau būtų neremiami ir pan.“, – svarstė V. Buivydas.
Vytenis Grigas, LJŪJS valdybos narys, atsakingas už mūsų šalies jaunųjų ūkininkų atstovavimą CEJA, pripažino, kad bene daugiausia laiko jaunieji ES ūkininkai diskutavo apie tai, kad daugiausia tiesioginių išmokų gauna stambieji ūkiai. Europos Komisija taip pat pripažino, kad iki šiol galiojusi sistema yra ydinga. Anot jo, kol kas lengviausia „prisirišti“ prie hektaro ir taip skirstyti išmokas, tačiau buvo ieškota formulė, kuri padėtų paskirstyti finansavimą taip, kad būtų remiami tie ūkiai, kuriems pagalba kritiškai reikalinga. Forume kalbėta kaip būtų galima numatyti hektarų skaičiaus lubas, nuo kurių tiesioginės išmokos būtų apribotos. Jaunieji ūkininkai siūlė remtis Lenkijos pavyzdžiu, kur taikomos 300 ha lubos. „Stambūs ūkiai ne tik pajėgūs išsilaikyti patys, bet jie jau tampa ir investuotojais, jie investuoja į kitas sferas, ne žemės ūkį, tačiau jie vis tiek gauna viešuosius pinigus iš ES. Nemanau, kad tai teisinga kitų ūkininkų atžvilgiu“, – pabrėžė V. Grigas.
Ateitiems iššūkiams ruoštis jau dabar
Dar viena tema CEJA forumo darbotvarkėje – ES žemės ūkio ateitis, įstojus naujoms šalims narėms. Jaunieji ūkininkai supranta, kad į ES netolimoje ateityje gali įstoti šalys, kurios šiuo metu turi kandidatės statusą. Tai – Sakartvelas, Moldova, Serbija, Albanija, Šiaurės Makedonija, Ukraina, Turkija, Bosnija ir Hercogovina. LJŪJS narys V. Grigas akcentavo, kad palaikyti dialogą su minėtų šalių jaunaisiais ūkininkais būtina jau dabar: „palaikyti ryšį su jais labai svarbu, nes jiems bus lengviau adaptuotis prie naujų taisyklių, reikalavimų, kai taps ES nariais. Tokiu būdu ir mes žinosime daugiau apie jų ūkininkavimo specifiką, galėsime pasiruošti.“
Savo ruožtu V. Buivydas neabejoja, kad naujų narių prisijungimas bus naujas iššūkis dabar dirbantiems ūkininkams. Anot jo, Senojo žemyno šalys turi būti išmintingesnės ir turi persiorientuoti prie gamybos, kuri kurtų didesnę pridėtinę vertę.
„Jei mes toliau skatinsime pigios žaliavos gamybą, ką darysime, kai į ES įstos tokios šalys kaip Ukraina? Praėjusiais metais Ukraina užaugino daugiau grūdų nei visos ES šalys sudėjus kartu. Aš visiškai palaikau, kad Ukraina taptų ES nare, tačiau mes turime žiūrėti į ilgalaikę perspektyvą ir galvoti ką galime padaryti, kad mūsų ūkininkai išliktų konkurencingi ir galėtų uždirbti orias pajamas. Viena iš alternatyvų – orientuotis į gyvulininkystę ir kitokią didesnę pridėtinę vertę kuriančią produkciją. Užauginti grūdai būtų perdirbami per gyvulius ir taip kurtume aukštesnės pridėtinės vertės produktus. Taip pat turime žiūrėti, kokių produktų mes neužsiauginame. Pavyzdžiui, Lietuvoje užauginame tik pusę reikalingo mūsų rinkai kiaulienos kiekio. Apie tai turime galvoti jau šiandien. Turėjome pamokas stojus pandemijai, kai užsidarė sienos. Mes turime dėti visas pastangas, kad maistu galėtume patys apsirūpinti“, – pažymėjo V. Buivydas.
Slovakų ūkiai dalijosi gerąja patirtimi
Jaunieji ūkininkai taip pat vyko į Slovakijoje veikiančius ūkius, diegiančius naujausias technologijas, suteikiančias galimybes maksimaliai tausoti aplinką ir prisidėti prie Žaliojo kurso įgyvendinimo. LJŪJS aplankė slovakų daržininkų kooperatyvą, kuris per valandą supakuoja 24 t bulvių. Bendras kooperatyvo dirbamas plotas viršija 10 tūkst. ha. Kooperatyvo nariai yra tiek smulkūs, tiek ir stambesni daržovių augintojai. V. Buivydui kooperatyvo atstovai pasakojo, kad jų gamybos apimtys plečiasi, jie turi galimybių supirkti daugiau produkcijos, jie ieško partnerystės galimybių ir Baltijos šalyse. Konkrečiai slovakus domina sėklinių bulvių auginimas. „Jie rimtai nusiteikę ieškoti bendradarbiavimo galimybių. Tikimės, kad pavyks užmegzti kontaktą ir mūsų bulvių augintojai galėtų jiems auginti sėklines bulves“, – vylėsi LJŪJS vicepirmininkas.
Ūkininkai taip pat aplankė šeimos augalininkystės ūkį, kuris užsidirba ne tik iš grūdų pardavimų, bet ir perdirbant grūdų atliekas. Iš jų gaminamos šildymui skirtos granulės. „250 hektarų ūkis leidžia išgyventi visai šeimai. Ūkininkai augina ir gyvulius, grūdus, jų atliekas perdirba ir iš to neblogai uždirba. Tai tikrai sektinas pavyzdys“, – savo įspūdžiais dalijosi V. Buivydas.
LJŪJS narys Darius Viliušis po susitikimo su ES šalių jaunaisiais ūkininkais susidarė įspūdį, kad Lietuvoje ūkininkų atžvilgiu suformuotas gana neigiamas požiūris, sukurta aibė taisyklių, apribojimų, kurie nėra taikomi kitose ES šalyse. Pasak jo, kitų šalių jaunieji ūkininkai turi lankstesnes darbo sąlygas, jiems taikoma mažiau perteklinių reikalavimų. „Kitose ES šalyse į ūkininkus žiūrima kitaip nei Lietuvoje. Mes apsistatėme krūva reikalavimų, įsipareigojimų, taisyklių. Tas itin pasijaučia pabendravus su kolegomis iš kitų šalių. Pavyzdžiui, Slovėnijoje pieno ūkiai, negaunantys už pieną kainos, kuri dengtų jų savikainą, gauna paramą iš valstybės. Pas mus niekaip nepavyksta sureguliuoti pieno įstatymo taip, kad pieno ūkiai galėtų oriai gyventi“, – stebėjosi ūkininkas ir LJŪJS narys D. Viliušis.