2025 m. gegužės 27 d. Lietuvos žemės ūkio rūmų vicepirmininkas ir Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas dalyvavo Europos Komisijos organizuotame posėdyje dėl gyvulininkystės sektoriaus ateities, kuriame dalyvavo CDG (pilietinio dialogo grupės) nariai bei žemės ūkio rinkų ekspertai. Posėdžio tikslas – aptarti struktūrinius gyvulininkystės iššūkius bei formuoti naujos kartos žemės ūkio politiką, ypatingą dėmesį skiriant sąžiningai tiekimo grandinei ir tikslingai BŽŪP paramai.
Trylikos ES organizacijų kreipimasis: būtinas aiškumas ir skaidrumas
Prieš susitikimą viešai paskelbtas trylikos Europos gyvulininkystės sektoriaus organizacijų pasirašytas laiškas (LETTER(25)01484), kuriame reiškiamas nerimas dėl šio proceso organizavimo. Pasak jų, Europos Komisijos veiksmai turi būti:
- gerai organizuoti,
- įtraukiantys visas suinteresuotąsias šalis,
- skaidrūs,
- turėti aiškius tikslus, terminus ir valdymo struktūrą.
Organizacijos siekia, kad ši iniciatyva nebūtų tik formalus „atsižymėjimas“, o realiai prisidėtų prie tvaraus sektoriaus vystymo.
Dvi diskusijų teminės sesijos: nuo tiekimo grandinės iki CAP paramos
Susitikimo darbotvarkė buvo padalyta į dvi pagrindines sesijas:
- Sąžininga ir rinkai orientuota gyvulininkystės tiekimo grandinė
Dalyviai diskutavo, kaip gyvulininkystės sistemos galėtų reaguoti į kintančius rinkos poreikius, išlaikydamos stabilias ir teisingas ūkininkų pajamas. Pristatytos sėkmės istorijos, kaip tvarios praktikos gali būti derinamos su pajamų užtikrinimu, bei svarstyta, kokios politikos priemonės padėtų ūkininkams sustiprinti pozicijas tiekimo grandinėje. - Išmanioji BŽŪP parama
Aptarta, kaip turėtų būti kalibruojama parama, kad ji pasiektų tikslinius ūkininkus. Pabrėžta būtinybė užtikrinti, jog BŽŪP po 2027 m. neprarastų struktūrinio stabilumo ir būtų išlaikytas atskiras, infliaciją atitinkantis biudžetas su dviejų ramsčių (tiesioginių išmokų ir kaimo plėtros) struktūra.
Copa ir Cogeca pozicija: aiškumo stoka – priežastis atsisakyti diskusijų
Per ankstesnį EBAF susitikimą gegužės 19–20 d., Copa ir Cogeca (pagrindinės ES ūkininkų ir kooperatyvų organizacijos) atstovai atsisakė dalyvauti diskusijose dėl BŽŪP ateities, teigdami, jog be aiškumo dėl daugiametės finansinės programos (MFF), diskusijos neturi prasmės. Jie griežtai pasisako prieš biudžeto eilutės sujungimą ir reikalauja išlaikyti savarankišką BŽŪP struktūrą.
Lietuvos pozicija: santūri, bet atvira dalyvavimui
Lietuvai posėdyje atstovavo žemės ūkio ministerijos atstovas Simonas Pusvaškis. Jo teigimu, Lietuvos ūkininkų senėjimas kelia rūpestį, o nacionalinė gyvulininkystės programa yra numatoma rengti. Lietuvai pavojų kelia užkrečiamosios gyvulių ligos. Tačiau specifinių Lietuvos sektoriaus problemų, ar išskirtinių pozicijų, neišskirta.
Lenkijos atstovas pasisakė tvirtai kritiškai dėl gyvulininkystės mažinimo:
- „Mes nesutinkame, kad gyvulininkystė turi būti mažinama.“
- „Nesąžininga teigti, kad tai labiausiai teršiantis sektorius.“
- „Gyvulininkystė užtikrina darbo vietas kaime, maisto saugą ir bioekonomiką.“
Švedijos atstovas palaikė EK viziją, tačiau paragino siekti daugiau:
- „Palaikome vizijos kryptį, bet ji turi būti ambicingesnė.“
- „Reikia labiau susieti BŽŪP finansavimą su klimato ir aplinkos tikslais.“
- „Gyvūnų gerovės teisės aktai pasenę – būtina juos peržiūrėti.“
Posėdis parodė esminius skirtumus tarp valstybių narių, ūkininkų ir vartotojų interesų. Komisija ir ateityje kvies visus į diskusiją, siekdama suformuoti bendrą viziją, kuri suderintų tvarumą, visuomenės lūkesčius ir žemės ūkio ekonominį gyvybingumą.
Tolesni žingsniai – koordinavimas ir išsamesnis planavimas
Birželio 5 d. numatytas koordinacinis susitikimas, kuriame bus įvertinti pirmojo posėdžio rezultatai ir planuojami tolesni žingsniai, užtikrinant vertimą visomis ES kalbomis, pabrėžiant įtraukumo svarbą.
Gyvulininkystės sektorius Europoje pereina svarbų peržiūros etapą. Siekiant, kad reformos būtų ne tik politinis ritualas, bet reali pagalba ūkininkams, būtinas skaidrus, gerai organizuotas ir socialiai atsakingas procesas. Lietuvos vaidmuo kol kas santūrus, bet svarbu aktyviai įsitraukti, siekiant formuoti sektoriaus ateitį tiek nacionaliniu, tiek europiniu mastu.