Balandžio 23 d. Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) direktorius dalyvavo Žemės ūkio ministerijos organizuotoje diskusijoje su socialiniais partneriais dėl naujos bandomosios pilotinės priemonės „Pavadavimo ūkyje paslaugos“, skirtos šalies gyvulininkystės sektoriui. Šią intervencinę priemonę, pritarus Europos Komisijai, ketinama įtraukti į Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginį planą.
Pagalbą numatoma skirti tik aktyviems ūkininkams, dirbantiems gyvulininkystės sektoriuje (išskyrus bitininkystę), taip pat jų šeimos nariams: sutuoktiniams ar partneriams, motinai ir tėvui, įtėviams, vaikams ir įvaikiams.
Žemės ūkio ministerija siūlo pavadavimo ūkyje paslaugas (iki 90 kalendorinių dienų) teikti ūkio šeimininkui mirus, taip pat ūkininko ar jo šeimos nario sunkios ligos, dėl kurios reikia nuolatinės priežiūros, atveju. Pagalba gali praversti ir kasmetinių atostogų (iki 20 kalendorinių dienų), privalomosios karo tarnybos (nuo 6 iki 9 mėnesių), mokymosi keliant kvalifikaciją (iki 90 kalendorinių dienų), motinystės ir vaiko priežiūros atostogų (iki 180 kalendorinių dienų) metu.
Numatoma, kad pagalba padengs visas ar dalį faktinių ūkininko ar būtino ūkiui artimo jo šeimos nario pakeitimo išlaidų. Paramos intensyvumas sunkios ligos ar mirties atveju bus 100 proc., gimdymo ir vaiko priežiūros atostogoms, privalomajai karo tarnybai, kvalifikacijos kėlimui – po 80 proc., poilsio atostogoms – 50 proc.
Siūloma, kad pavadavimo paslaugos galėtų būti suteiktos:
- jei ūkininkui ar jo šeimos nariui kreipiantis pavadavimo paslaugų, ūkyje yra ne mažiau kaip 10 ir ne daugiau kaip 150 sutartinių gyvulių (SG);
- gyvulininkystės ūkiams, kuriuose pajamos iš gyvulininkystės veiklos (pieninės, mėsinės galvijininkystės, kitos gyvulininkystės, išskyrus bitininkystę) sudaro ne mažiau kaip 50 proc. visų ūkio pajamų;
- ne jaunesniems kaip 18 m. ir ne vyresniems kaip 65 m., gyvulininkystės veiklą vykdantiems ne trumpiau kaip 1 metus;
- ūkininkui, kurio papildomo apmokamo darbo ar kitos veiklos, nesusijusios su gyvulininkystės veikla, pajamos neviršija 12 MMA sumos per metus.
Pavadavimo paslaugos galėtų būti suteiktos ne daugiau kaip 2 kartus per metus: 1 kartą poilsio atostogoms ir 1 kartą dėl kitų priežasčių.
Ūkininkas paramos tiesiogiai negaus – pavadavimo paslaugą suplanuos, suteiks, apmokės ir kontroliuos pareiškėjas. Jis pagal ūkininko poreikį suderins pavadavimo paslaugų ūkyje apimtis, skirs komandos narius, mokės jiems algą ir draudimą. Ūkininkams ar jų šeimos nariams liks mažiausiai užduočių – tereikės pateikti prašymą ir pasirašyti pavadavimo susitarimą.
Projektai bus įgyvendinami „skėtiniu“ principu. Paraišką paramai gauti galės teikti juridinis asmuo (asociacija, pripažintas žemės ūkio kooperatyvas arba viešoji įstaiga, mokslo institucija, kitas viešasis juridinis asmuo, veikiantis žemės ūkio ir (ar) konsultavimo žemės ūkio srityse). Jis suformuos potencialių pavaduotojų komandą.
Šiai naujai priemonei finansuoti 2023–2027 m. numatoma skirti 0,9 mln. Eur. Didžiausia paramos suma projektui – iki 300 tūkst. Eur.
„Apie pavadavimo paslaugą gyvulininkystės ūkiuose kalbama jau ne vieneri metai, tačiau mūsų šalies ūkininkai dar neturi galimybių ja pasinaudoti. Kad tokia paslauga reikalinga, nekyla net klausimų, tikrai taip, ji tiesiog būtina, nes kai ūkiuose laikomi gyvuliai, ypač pienininkystės sektoriuje, ūkininkai dirba nepertraukiamai, todėl ūkininkai negali nei atostogauti, nei sirgti, nei mokytis. Priemonė tikrai turėtų būti patraukli ir naudinga”, – pažymėjo diskusijoje dalyvavęs ŽŪR direktorius Sigitas Dimaitis.