Naujienos

Informacija iš KRK posėdžio

2022 m. lapkričio 9 d. Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) posėdyje buvo svarstomi Seimo narių inicijuoti projektai, taip pat įvyko diskusija dėl Melioracijos programos tęstinumo.

Svarstomais klausimais pasisakė Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) organizacijų lyderiai – Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos (LMSA) pirmininkas dr. Algis Gaižutis, Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos (LEŪA) pirmininkas Saulius Daniulis.

Gegužės mėnesį įsigaliojus Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinajam įstatymui, išryškėjo sunkumai. Įteisinimo procesas vyksta lėtai, savininkai neskuba pasinaudoti laikinojo įstatymo suteikta galimybe dėl nustatytų apribojimų bei gresiančių papildomų išlaidų, taip pat nenorėdami prarasti alternatyvaus gėlo vandens šaltinio. Seimo nario Romualdo Vaitkaus teikiamu projektu siūloma lengvinti gręžinių įteisinimą, kai yra sudarytos prisijungimo prie centralizuotų tinklų sutartys: savivaldybės galėtų pritarti tolesniam gręžinio naudojimui, o savininkas Lietuvos geologijos tarnybai (LGT) galėtų patas pateikti įrenginio įtraukimui į Žemės gelmių registrą reikalingus duomenis.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) bei Seimo Teisės departamentas abejoja projektu, iš dalies todėl, kad palyginti su gręžinių savininkais, kuriuos paliestų siūloma įstatymo nuostata, kiti centralizuotai tiekiamo vandens vartotojai atsidurtų nelygiavertėje padėtyje, jie gręžinio įsirengti nebegalėtų. Projektą palaikanti Aplinkos ministerija (AM) tvirtina, kad tokie nuogąstavimai nepagrįsti.

Miestuose, ypač Vilniuje, vis dar nesibaigia nuosavybės teisių į turėtą žemę atkūrimo procesas. Žemės trūksta, o valstybės kompensacijos pinigais 500 kartų mažesnės už rinkos vertę. Seimo nariai Česlav Olševski, Rita Tamašunienė ir Beata Petkevič siūlo Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo pataisą: jeigu piliečiui perduotas neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypo plotas miesto teritorijai priskirtoje žemėje yra mažesnis už žemės sklypo plotą, į kurį pagal šį įstatymą jam atkuriamos nuosavybės teisės, už likusį žemės sklypo plotą papildomai būtų perduotas nuosavybėn antras ne mažesnis kaip 0,04 ha žemės sklypas arba, piliečiui pageidaujant, už likusį žemės sklypo plotą valstybė jam atlygintų pinigais.

Vyriausybė projektui nepritaria. Motyvai keli, vienas jų – kad pataisa dar labiau pailgintų nuosavybės teisių atkūrimo procesą. Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) taip pat primena, kad pretendentai gali teikti prašymą dėl miestuose turėto turto atlyginimo mišku.

LMSA pirmininkas dr. Algis Gaižutis išsakė pritarimą iniciatyvai, palaikančiai teisėtus piliečių lūkesčius.

Taigi diskusijos bus tęsiamos, projektas tobulinamas.

Svarstoma Miškų įstatymo pataisa, kuria Seimo nariai Rima Baškienė, Kęstutis Mažeika ir Laima Nagienė siūlo sumažinti administracinę naštą savininkams – kad paveldėjimo atveju negaliotų apribojimai dėl maksimalaus ploto (1,5 tūkst. ha), juolab kad analogiška išimtis žemės ūkio paskirties žemės atveju yra numatyta.

AM pakeitimui pritaria, rengia didesnės apimties įstatymo pakeitimą, tačiau jis Seimą pasieks, tikėtina, tik per pavasario sesiją.

„Labai reikalinga pataisa“, – politikus patikino LMSA pirmininkas dr. Algis Gaižutis pastebėdamas, kad pataisa į galiojančiai tvarkai suteiktų daugiau logikos ir tvarkos.

Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo bei Administracinių nusižengimų kodekso siūlomomis pataisomis parlamentarė Ieva Pakarklytė su grupe kolegų siekia griežtinti sankcijas asmenims už žiaurų elgesį su gyvūnais. Siūloma numatyti, kad laikytojams, iš kurių buvo konfiskuoti gyvūnai, 2-10 metų laikotarpiui būtų taikomas draudimas įsigyti ir laikyti gyvūną, o už draudimo nepaisymą būtų taikomos baudos.

Kai kurie KRK nariai kritiškai vertino projektą abejodami, ar jis praktiškai yra įgyvendinamas. AM atsakomybės griežtinimą laikytojams palaiko. Pastebėtina, kad įstatymo nuostata, jeigu ji būtų priimta, galiotų ne tik gyvūnų augintinių, bet ir ūkinių gyvūnų laikytojams.

Galvosūkis dėl melioracijos programos tęstinumo

Apie melioracijos inžinerinių statinių prastą būklę, nuolatinį lėšų trūkumą priežiūrai, remontui ir rekonstrukcijai KRK kalbėta jau ne kartą. Parlamentinės kontrolės klausimas į darbotvarkę natūraliai sugrįžo netrukus po valstybių ir savivaldybių biudžeto projekto svarstymo, kai ir vėl iškilo ta pati lėšų trūkumo problema.

Žemės ūkio viceministras Donatas Dudutis priminė, kokie melioracijos statiniai valstybei nuosavybės teise priklauso pagal Melioracijos įstatymą (nepaisant to, kas yra žemės sklypo savininkas). O būtent: sureguliuoti upeliai, grioviai, nuvedantys vandenį nuo daugiau kaip vieno žemės savininko ar kito naudotojo sklypo, juose esantys melioracijos statiniai, tvenkinių, kurie ribojasi su dviejų ir daugiau žemės savininkų ar kitų naudotojų žeme, hidrotechnikos statiniai, polderiai ir kitos melioracijos sistemos, jeigu jose mechaniškai keliamas vanduo, kanalizuoti grioviai ir drenažo rinktuvai, kurių skersmuo siekia 12,5 cm ir daugiau ir kurie yra pastatyti už valstybės lėšas.

Valstybei nuosavybės teise priklauso 54 proc. visų Lietuvoje esamų melioracijos inžinerinių statinių. Šio turto nusidėvėjimo lygis siekia net 74,4 proc. ir toliau krinta po 1 proc. kasmet. Iš šiuo metu 2,5 mln. ha nusausintų drenažu žemės ūkio naudmenų 2 mln. ha esantis drenažas yra kritinės būklės, didėja gyvenamųjų teritorijų ir žemės ūkio naudmenų užliejimo rizika.

ŽŪM pavedimu Valstybės žemės fondas (VŽF) surinko ir išanalizavo statistinę informaciją apie melioracijos inžinerinių statinių būklę ir lėšų poreikį blogos būklės statinių rekonstrukcijai. 2020 metų kainomis, kasmet reikėtų apie 66,70 mln.  Eur – 19-20 metų.

Pagal ŽŪM viziją, problemą ateityje padės spręsti Melioracijos fondas, prie kurio prisidėtų visi melioracijos naudotojai, neišskiriant ir valstybinių miškų, geležinkelio bei pan. Tačiau detaliau kalbėti apie šį fondą dar ankstoka, nes tebevyksta diskusijos, konkretus projektas dar nėra registruotas.

Kita ŽŪM įvardyta problema, kurią reikėtų spręsti, tai melioracijos programų neracionalus įgyvendinimas: visi melioracijos darbai privalo būti suplanuoti ir įgyvendinti per vienerius einamuosius metams. Tuo tarpu darbai yra sezoniniai, kita vertus, vien tik rekonstrukcijos projektų parengimas, derinimas ir viešųjų pirkimų atlikimas užtrunka iki 4–5 mėn. ŽŪM mano, kad turėtų būti numatyta galimybė perkelti nepanaudotas lėšas į kitus metus, tai padėtų užtikrinti ilgalaikį finansavimo planavimą savivaldybės lygmeniu ir geresnį melioracijos darbų organizavimą. KRK tokiam siūlymui linkęs pritarti.

KRK aptariant melioracijos ūkio problemas, neišvengiamai buvo paliesta ir upelių renatūralizacijos tema. Aplinkos ministerijos atstovas paaiškino, jog kitiems metams šiai programai lėšų nėra numatyta, o šiam finansiniam laikotarpiui skirtas lėšų krepšelis išnaudotas tik nedidele dalimi. Teigė, jog visi „minkštieji“ projektai buvo vykdomi su savivaldybių pritarimu, melioracijai nepakenkė.

Žemės ūkio viceministras D.Dudutis savo ruožtu patikino, jog renatūralizacija nėra tiesioginis ŽŪM interesas, ji tam nei pinigų skiria, nei programoje dalyvauja. ŽŪM reikalaujanti, kad projektai būtinai būtų derinami su savivaldybių atsakingais specialistais, nebūtų sukelta naujų problemų.

Vis dėlto problemos yra sukuriamos, tai tvirtino ir Panevėžio rajono savivaldybės atstovė, ir asociacijų atstovai.

LEŪA pirmininkas Saulius Daniulis palinkėjo pirmiausia susitarti ministerijoms tarpusavyje, sukurti normalias taisykles ir finansavimą už griovių priežiūrą. Melioracija naudojasi visi, ne tik žemdirbiai. „Kaip pvz., kanalizacija daugiabučiuose, negalima kalbėti tik apie žemdirbius. Reikia susėst ir susitart. O dabar lėšas kišam į laukus, ne griovius. Mūsų griovys ištiesintas – Pamūšio gyvenvietė plaukia… Negalim grįžt į pelkėtus laikus“, – kalbėjo S.Daniulis.

Parlamentinės kontrolės klausimas KRK bus tęsiamas.