Nors šalies pieno sektorius išgyvena ne pačius geriausius laikus, likę šiame sektoriuje ūkininkai pasirinko kryptį didinti turimų bandų produktyvumą. Nepaisant to ar ūkis didelis, ar mažas, svarbu gerinti rezultatus pieninėse bandose. Beveik du tūkstančius narių vienijančios Lietuvos galvijų veisėjų asociacijos (LGVA) visuotiniame susirinkime apdovanoti geriausius rodiklius pasiekę ūkininkai, diskutuota ir apie svarbiausias pienininkystės dedamąsias – genetiką, šėrimą ir vadybą.
Genominiai tyrimai neša papildomą vertę
LGVA direktorius dr. Edvardas Gedgaudas pasidžiaugė, kad pieninių bandų rezultatai gerėja, gyvuliai ne tik duoda daugiau pieno, bet ir ilgėja ūkinio naudojimo trukmė. Pašnekovas užtikrintas – tai asociacijos ir ūkininkų bendro darbo rezultatas. „Ūkiuose laikomi gyvuliai tikrai pajėgūs kurti didesnę pridėtinę vertę. Genetika, vadyba ir šėrimas – trys pamatiniai akmenys, ant kurių laikosi pieno ūkis. O visos kitos priemonės, kaip tarkime, genomos tyrimas, įneša dar papildomą vertę“, – užtikrino LGVA direktorius.
Sieks kompensavimo
Pasak jo, vis daugiau pieno ūkių šeimininkų investuoja į genominius tyrimus tam, kad kuo anksčiau ir paprasčiau bandose būtų galima išrinkti aukščiausios kokybės galvijus. Tiesa, nors ūkininkai norėtų daugiau savo galvijų ištirti genominiu tyrimu, tačiau jiems pernai nebuvo skirtas valstybės finansavimas. Genominius tyrimus atliko pažangūs ūkiai, turintys ir 50 ir 800 karvių. Dr. E. Gedgaudas akcentavo, kad šiemet kartu su LGVA sieks, kad ūkininkams genominiai tyrimai bent iš dalies būtų kompensuoti.
„Mes iš ūkininkų paimtus mėginius siunčiame į laboratorijas Prancūzijoje, Vokietijoje. Visuomet rekomenduojame tirti telyčaites, kad būtų galima greičiau nuspręsti kokius sprendimus reikės priimti. Iš genominių tyrimų gauname apie 86 požymius, kurie ypač aktualūs. Tai ne tik pieningumas, bet paveldimos ligos, medžiagų apykaitos ligos, pieno baltymai, riebalai, somatai, mastitai, eksterjeras, vaisa ir kt. Kartais gali pasilikti gerą gyvulį, bet jei bus ignoruojamas, tarkime, polinkis į mastitus, ateityje galimi dideli pieno netekimai, todėl į genominių tyrimų rezultatus reikia žiūrėti kompleksiškai“, – įsitikinęs dr. E. Gedgaudas.
Rezultatus demonstruoja ir maži ūkiai
Nors pieninių galvijų šalyje kasmet mažėja, primilžiai kai kuriuose ūkiuose auga. Daugiausia tai yra ūkiai, vykdę gyvulių produktyvumo tyrimus. LGVA direktorius neabejoja, kad ūkių produktyvumo didinimas – pienininkystės ateitis. Jis pabrėžia, kad aukštą produktyvumą demonstruoja ir smulkūs šeimos ūkiai, laikantys iki 10 karvių. Štai kretingiškės Dalios Šarpnickienės ūkyje pasiektas 11 952 kg primilžis, Mažeikių krašto ūkininkas Adomas Šverba savo ūkyje pasiekė – 10 298 kg rodiklius, o panevėžietis Juras Kiela – 10 060 kg.
„Holšteinų veislės galvijai padeda pasiekti didelį produktyvumą ir tie ūkininkai, kurie vykdo produktyvumo tyrimus, gali savo rezultatais lygiuotis su vokiečiais ar net amerikiečiais. Vis dėlto, pieno ūkiuose dar yra daug negrynaveislių karvių, kurios neparodo tokių gerų rodiklių, todėl bendras šalies primilžio vidurkis nėra toks aukštas, kokio norėtume“, – pabrėžė dr. E. Gedgaudas.
Naujovės taikomos ir Lietuvoje
LGVA susirinkime taip pat dalyvavo kviestiniai lektoriai iš Jungtinės Karalystės, Belgijos, Slovakijos. Pranešėjai daug dėmesio skyrė bandų kontrolei, šėrimo technologijoms, ūkio vadybai. „Ūkininkai iki šiol kreipiasi, prašo pasidalinti lektorių pranešimais. Vadinasi, jiems įgytos žinios buvo naudingos, jie nori dar jas ir įtvirtinti“, – pastebėjo dr. E. Gedgaudas.
Pavyzdžiui, pranešėjas iš Jungtinės Karalystės Henris Sandersonas pristatė pieninių bandų efektyvinimą, panaudojant mėsinių bulių spermą. Jis tvirtino, kad į vieną sėklinimui skirtą šiaudelį galima įterpti trijų skirtingų tos pačios veislės bulių spermą, nes jų vaisos rodikliai skirtingi. Lietuvos ūkiai jau taip pat taiko šią praktiką. Jungtinėje Karalystėje, pasak pranešėjo, 2023 metais 56 proc. visos spermos pardavimai pieniniams ūkiams yra mėsinių bulių sperma. „Mes kalbame apie veislinius bulius, kurių palikuonys nėra naudojami veislei, tai yra gyvuliai skirti skerdimui, mėsai. Gyvuliai yra mišrinami tam, kad būtų gaunamas heterozės efektas, t. y. jų priesvoriai didėtų, mėsos marmuriškumas būtų išreikštas geriau ir galimybė parduoti tokius galvijus geriausioms sąlygoms“, – paaiškino LGVA direktorius.
ŽŪR pirmininko sveikinimas
LGVA narius ir vadovus pasveikino Žemės ūkio rūmų pirmininkas dr. Arūnas Svitojus, kuris pasidžiaugė puikiais asociacijos rezultatais, siekiu nešti inovacijas į šalies pieninių galvijų ūkius.
„Žinios ir praktika, naujovės ir jų diegimas ūkiuose bei ūkininkų bendradarbiavimas – tai svarbiausia. Asociacijos vadovų nuoseklus darbas ir narių susiklausymas bei nuolatinis dalyvavimas diegiant inovacijas ūkiuose liudija puikius rezultatus. Asociacijos vadovai yra ne tik savo srities profesionalai, bet ir autoritetai asociacijos nariams, tai liudija, kad asociacijos prezidente perrinkta Kėdainių r. ūkininkė Viktorija Švedienė, o direktoriaus nuoseklus švietėjiškas darbas palieka ženklų pėdsaką ūkininkų ūkiuose“, – sakė sveikindamas visus LGVA narius ŽŪR pirmininkas dr. A.Svitojus.