Lietuva iš ES Modernizavimo fondo 2021-2022 m. tikisi gauti 63 mln. eurų, kurie būtų skirti tvaresnėms technologijoms, elektromobiliams, savivaldybių pastatų atnaujinimui, beariminei žemdirbystei. Aplinkos ir energetikos ministrai jau patvirtino nacionalines finansavimo kryptis ES Modernizavimo fondo paramai 2021–2022 m.
Pirmaisiais metais iš fondo po 20 mln. eurų planuojama skirti švaresnės gamybos technologijoms diegti pramonės įmonėse, dalyvaujančiose ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje, ir savivaldybėms priklausantiems viešiesiems pastatams atnaujinti, didinant juose energijos vartojimo efektyvumą. Dar 15 mln. eurų numatoma panaudoti skatinant įsigyti elektromobilius, o 8 mln. eurų – kuro sąnaudoms mažinti plėtojant beariminį žemės dirbimą. Planuojama, kad kitais metais ES Modernizavimo fondo lėšos bus labiau orientuotos į energetikos sektorių. Be papildomų injekcijų kuro sąnaudų mažinimui neariminėje žemdirbystėje ir švaresnių gamybos technologijų diegimui pramonėje, didelis dėmesys bus skirtas viešųjų pastatų atnaujinimui, didinant jų energetinį efektyvumą bei žaliojo vandenilio gamybos pajėgumų plėtrai, taip pat – elektromobilių įsigijimo skatinimui. Jeigu Europos investicijų bankas ir Europos Komisija teigiamai įvertins pasiūlytas finansavimo kryptis, Lietuva gaus paramą jau šių metų lapkričio–gruodžio mėnesiais.
Gavus finansavimą, už ES Modernizavimo fondo projektų atranką ir priežiūrą atsakinga Aplinkos projektų valdymo agentūra skelbs kvietimus įmonėms ir fiziniams asmenims teikti paraiškas.
ES Modernizavimo fondą sudaro lėšos, gaunamos iš ES apyvartinių taršos leidimų prekybos. Bendra Lietuvai iš šio fondo skiriama suma 2021–2030 m. laikotarpiu – daugiau kaip 700 mln. eurų. Be Lietuvos, ES Modernizavimo fondo lėšomis gali naudotis dar devynios valstybės narės, kurioms reikia paramos klimato kaitai mažinti skirtoms investicijoms, kad galėtų sparčiau pereiti prie neutralios klimatui ekonomikos, modernizuodamos energetines sistemas ir didindamos energijos vartojimo efektyvumą. Tai – Lenkija, Latvija, Estija, Čekija, Vengrija, Rumunija, Slovakija, Kroatija ir Bulgarija.