Iš Seimo komiteto: kaip veikia Pieno įstatymas ir apie pasėlių deklaravimą

2021 m. gegužės 19 d. Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdžio darbotvarkėje buvo svarstomi du aktualūs parlamentinės kontrolės klausimai: kaip VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūrai sekasi prižiūrėti santykius pieno sektoriuje (tiek, kiek veikia Ūkio subjektų, perkančių-parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymas) ir kaip vyksta žemės ūkio naudmenų bei pasėlių deklaravimas.

Sektorius laukia sprendimų

Pretekstai aptarti santykių pieno sektoriuje reguliavimą keli.

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) rengia naujos redakcijos Pieno įstatymo projektą. Žemės ūkio rūmai (ŽŪR) ministerijai pateikę visą sąrašų pastabų bei pasiūlymų dėl pirminio projekto tobulinimo; su siūlymais supažindintas ir KRK.

Kitas pretekstas – Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra (KVIRPA) kaip kasmet šiuo metu parengė įstatymo priežiūros įgyvendinimo ir pasiektų rezultatų įvertinimo 2020 m. pažymą, ją pateikė ŽŪM ir KRK. Po Konstitucinio Teismo sprendimo, kuriuo Pieno įstatymas pagal priėmimo tvarką pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, nuo 2020 m. liepos 1-osios įstatymo nuostatų priežiūra tapo komplikuota, nes jokių ekonominių sankcijų ūkio subjektams KVIRPA taikyti negali.

Dar viena su teismų sprendimais ir pašlijusia pieno sektoriaus tvarka susijusi priežastis – sausio mėnesį Vilniaus apygardos administraciniame teisme ŽŪM pralaimėtas ginčas „Pieno žvaigždėms“, ministerijai nurodyta daugiau viešai neskelbti informacijos apie žalio pieno supirkimo kainas.

Prevencinis vaidmuo

Pieno įstatymo nuostatų pažeidimų atvejais ūkio subjektams negali būti taikomos ekonominės sankcijos. Vis dėlto KVIRPA tęsiama priežiūra – žalio pieno supirkėjų patikros, pieno gamintojų konsultavimas ir pan. – įstaigos direktoriaus Šarūno Celiešiaus teigimu yra prasminga, atlieka prevencinį vaidmenį, užkerta kelią piktnaudžiavimo nesąžiningais veiksmais atvejams.

Pasitvirtino vieno pieno gamintojo skundas, kai ūkio subjektas pažeisdamas įstatymo nuostatas ir pagal pieno pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas neišmokėjo papildomo priedo prie sutartyje numatytos bazinių pieno sudėties rodiklių pirkimo kainos. Žalio pieno gamintojui buvo išmokėtas patirtas nuostolis.

KVIRPA stebi pieno rinką, tačiau tendencijoms įtakos neturi. Tiesiog konstatuoja, kad „toliau pastebimas skirtingas priedų ir nuoskaitų taikymas prie sutartyje numatytų bazinių pieno sudėties rodiklių kainų“ ar „tikėtina, kad Lietuvoje supirkto žalio pieno kiekis ir toliau mažės, o importuotas ir eksportuoto žalio pieno kiekis didės“.

Į parlamentarų klausimus „ką daryti?“ Š.Celiešius diplomatiškai atsakė, kad politikuoti nenori ir vaistų sektoriui išrasti negali, tačiau aišku, kad reikia rinką arba siekti tinkamai sureguliuoti įstatymu, arba jo visai atsisakyti, problemas spręsti kitais būdais.

ŽŪM: kainų skelbimas svarbus

Posėdyje dalyvavęs žemės ūkio viceministras Paulius Lukševičius vėl apgailestavo, kad „pieno sektorius ilgai buvo apleistas“, be to, ministerija teisme pralaimėjo ginčą „Pieno žvaigždėms“. Tačiau pieno supirkimo kainų viešinimas, ŽŪM vertinimu, šiuo metu yra svarbus, bent minimaliai gali prisidėti prie sektoriaus gerovės. Ieškoma būdų, kaip tai daryti ir, viceministro patikinimu, ateityje kainos bus skelbiamos.

KRK pirmininkas Viktoras Pranckietis pastebėjo, kad įstatymų leidėjų atsakomybė yra išspręsti ne tik šį, bet ir visą pluoštą kitų sektoriaus problemų, tarp jų ir žalio pieno pardavimo-supirkimo klausimus.

Karštos pasėlių deklaravimo naujienos

Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (ŽŪIKVC) duomenimis, deklaravimas šiemet vyksta sparčiau negu praėjusiais metais. Nuo deklaravimo pradžios iki gegužės 17 d. gauta per 49 tūkst. paraiškų ir deklaruota plotas sudaro daugiau negu 627 tūkst. ha (pernai atitinkamai gauta apie 38 tūkst. paraiškų, deklaruotas plotas siekė apie 601 tūkst. ha).

Seimo komiteto posėdyje išgrynintos kelios svarbiausios temos.

Žemės ūkio ministro patarėjas Daivaras Rybakovas patikino, kad iki žemės ūkio naudmenas ir pasėlius deklaruojantiems pareiškėjams iki pat termino paskutinės datos, liepos 2-osios, nebus taikomos nuoskaitos. Žemės ūkio ministro įsakymas bus pasirašytas artimiausiu laiku.

Iškelta problema žemės valdų neatitikimo, valstybinės žemės „plaukiojimo“. Apie tai prabilęs Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininkas (LEŪA) Saulius Daniulis apgailestavo, kad deklaravimo metu netikėtai paaiškėjus tokiems neatitikimams susidaro eilės dėl žemės laikino naudojimo įteisinimo, pareiškėjai atsiduria tarp žemės ir dangaus. ŽŪIKVC direktorius Sigitas Puodžiukas paaiškino, kad neatitikimai išryškėjo sutikrinus Registrų Centro ir Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) duomenis, aiškinantis valstybinės žemės naudojimą. Deja, spragų yra daug, bus ieškoma sprendimų. Atlikus analizę paaiškėjo, kad apie pusė valstybinės žemės, kurią deklaruoja pareiškėjai, nėra parengta sutartimis.

Ne mažiau karšta pievų tvarkymo tema, nors ŽŪM ją gerokai sušvelnino, gegužės 11 d. pakoregavo Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisykles.

Dabar draudimas smulkinti ir tolygiai paskleisti žolę lauke nėra taikomas pareiškėjams, laikantiems 0,3 sąlyginio gyvulio vienam hektarui ir daugiau žolėdžių ūkinių gyvūnų (galvijų, arklių, avių, ožkų, danielių, dėmėtųjų elnių, tauriųjų elnių, Dovydo elnių, bizonų, stumbrų). Pvz., vieną karvę laikantis žmogus, deklaruojantis 3,33 ha pievų ir ganyklų, turės jas bent vieną kartą iki rugpjūčio 1 d. sutvarkyti: nuganyti arba pagal poreikį nušienauti, arba susmulkinti ir tolygiai paskleisti. Nėra reikalaujama papildomai sutvarkyti ganomus plotus – jų nebūtina papildomai šienauti, o po ganymo lauke likęs nenuėstos žolės kiekis nebus laikomas reikalavimų neatitikimu, jeigu tokie plotai bus netinkamai nuganyti ar nušienauti. Neganomuose plotuose, jeigu ūkyje laikomi gyvuliai, žolės mulčiavimas yra leidžiamas.

Deja, šia išimtimi gali pasinaudoti ne visų, o tik žolėdžių gyvūnų laikytojai. Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos (LKAA) direktorius Algis Baravykas pastebėjo, kad žemdirbyste užsiimantis kiaulių auginimo ūkis į tą tvarką nepatenka, nors ūkyje yra pelkėtų, nepatogių vietų, kur žolę tenka smulkinti ir paskleisti vietoje.

Į KRK pirmininką dėl pievų žolės tvarkymo reikalavimų taip pat kreipėsi Europos Parlamento narys Juozas Olekas. „Žolės smulkinimas gali būti viena iš priemonių, padedančių užtikrinti žemės geros agrarinės būklės palaikymą, taip pat ir svarbus kraštovaizdžio ir apleistų žemių tvarkymo elementas. Kartu tai ir vienas iš ekonomiškiausių ir paprasčiausių žemės bei kraštovaizdžio tvarkymo procesų, kuris po savęs palieka mažiausią CO2 pėdsaką (…). Taip pat draudimas smulkinti žolę yra ypatingai aktualus bitininkams, kurie savo pievas naudoja kaip medingųjų augalų plotus bitėms, o ne žolinių pašarų gamybai“, – rašte teigia europarlamentaras.

Jo prašymu išvadą Europos Komisijos vardu pateikė žemės ūkio komisaras Janusz Wojciechowski. „Nenuganytos ar nenušienautos žolės likučių smulkinimas ir paskleidimas laukuose yra galima žemės ūkio veikla, kuria siekiama išlaikyti tinkamą žemės būklę, todėl jai gali būti skiriamos tiesioginės išmokos“, – teigia komisaras.

KRK taip pat pateikta VDU Žemės ūkio akademijos Energetikos ir biotechnologijų inžinerijos instituto profesoriaus Kęstučio Navicko preliminari ekspertinė išvada, pasak kurios, pievų žolės nupjovimas, smulkinimas ir paskleidimas lauke sukuria daug mažesnes CO2 emisijas (14,3 kg/ha) palyginti su kitais pievų žolės tvarkymo būdais. Žolės nupjovimo, surinkimo ir išvežimo iš lauko į sukaupimo vietas degalų sąnaudos sukelia 160 kg/ha CO2 emisijas, pūdymas sukaupimo vietose – 432,4 ha CO2; nupjovimo, supresavimo ir išvežimo iš lauko į sukaupimo vietas degalų sąnaudos sukelia 172,4 kg/ha CO2 emisijas, o pūdymas sukaupimo vietose – 432,4 kg/ha emisijas.

Dėl protokolinės išvados KRK apsispręs kitame posėdyje.