Vykstant Tausaus pesticidų naudojimo direktyvos (reglamento) peržiūrai ir prasidedant atitinkamoms diskusijoms Europos Taryboje, Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) organizacijos aktyviai dalyvavo ŽŪM organizuotoje diskusijoje, kuri vyko 2022 m. liepos 15 d.
Diskusijai moderavo ŽŪM Tvarios žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktorius Saulius Jasius, o baigiantis susitikimui prisijungė ir žemės ūkio viceministras Paulius Astrauskas. Tačiau ministerijos atstovai šįkart kalbėjo nedaug – labiau siekta išklausyti auditorijos nuomones.
Bendrais bruožais įvardytos pirminės įžvalgos dėl Europos Komisijos (EK) pasiūlymo: kokios aplinkybės Lietuvai palankios ir kokios yra rizikos. ŽŪM Augalininkystės ir žaliųjų technologijų skyriaus vedėjas Vidmantas Ašmonas pasidalijo išvakarėse EK su darbo grupe įvykusiu pirminiu apsikeitimu nuomonėmis. Pirmininkavimą ES Tarybai perėmusi Čekija dėl EK pasiūlyto reglamento numato surengti iš viso keturis posėdžius. Kitas susitikimas bus rugsėjį, o paskutinis – lapkritį. Tai terminas, kada čekai užsibrėžę pasiekti susitarimą jautriausiu klausimu – kaip turi būti nustatyti nacionaliniai tikslai mažinti pesticidų naudojimą.
Anot ŽŪM atstovo, tarp valstybių narių pozicijų nėra didelių prieštaravimų, pasiskirstymo blokais, tačiau aktyviau pasisako naujosios šalys narės. Išskiriami keturi probleminiai aspektai. Kritikuojama pasiūlyta nacionalinių tikslų nustatymo metodika. Teigiama, kad turi būti atsižvelgta į realias veikliosios medžiagos ploto vienetui sąnaudas, o ne vadovaujamasi visiems bendra matematine formule. Kitas probleminis aspektas yra siūlomas pesticidų draudimas jautriose teritorijose – teigiama, kad yra būtinos išimtys, diferencijavimas. Taip pat kliūva siūloma nuostata dėl integruotosios kenkėjų kontrolės principų taikymo: visose šalyse narėse reikalavimai negali būti vienodi. Priekaištaujama, kad išaugs administracinė našta tiek augintojams, tiek ir valstybėms narėms – reikės teikti ataskaitas, duomenis. Keltas klausimas ir dėl to, ar siūlomu reglamentu nėra pažeidžiamas ES sutartyje įtvirtintas subsidiarumo principas, ginantis valstybių narių teisę priimti sprendimus.
Panašius probleminius dalykus siūlomame reglamente mato ir ŽŪM.
Diskusijoje aktyviai dalyvavo Lietuvos daržovių augintojų asociacija (LDAA). Asociacijos direktorė Zofija Cironkienė pastebėjo, kad direktyvos peržiūros daržininkai laukė „su didžiausia baime“. Sektorius nedidelis, augalų apsaugos produktų (AAP) krepšelis nedidelis ir mažėjantis, o registruoti naujus preparatus sudėtinga.
Nerimu dėl mažėjančio AAP krepšelio dalijosi ir LDAA pirmininkas Martynas Laukaitis. Pasak jo, ūkininkai laikosi AAP naudojimo normų, tačiau padėtis pavojinga. Dėl klimato kaitos ateina naujų ligų ir kenkėjų – kasmet sulaukiama staigmenų, kokių nebuvo dešimtmečius. Nesuteikiant galimybės taikyti veiksmingus kovos metodus gali būti prieita nematoma riba, kai ūkininkas verčiamas trauktis iš veiklos ar eiti į šešėlį – naudoti neregistruotus preparatus.
Diskusijoje savo pastabas dėl reglamento projekto išsakė Valstybinės augalininkystės tarnybos (VAT) direktoriaus pavaduotoja Rasa Rimkutė, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Augalų patologijos ir apsaugos skyriaus vedėja dr. Roma Semaškienė, Lietuvos augalų apsaugos asociacijos (LAAA) atstovė Roma Laurinkienė.
