ŽUR Naujienos

Kaip numatoma keisti vandens išteklių naudojimo reglamentavimą žemės ūkyje

2021 m. gruodžio 6 d. įvyko Žemės ūkio rūmų organizuota diskusija dėl vandens išteklių naudojimo žemės ūkyje reglamentavimo pakeitimų.

Diskusijos metu pristatytas Aplinkos ministerijos parengtas ir derinimui pateiktas teisės aktų projektų paketas: Žemės gelmių įstatymo Nr. I-1034 16  straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. 21-32890), Vandens įstatymo Nr. VIII-474 9,  18, 25 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. 21-32892), Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo Nr. I‑1163 5, 6, 7, 8 ir 2 priedo pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. 21‑32895).

Aplinkos viceministrė Raminta Radavičienė bei Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos politikos grupės vadovas Vitalijus Auglys pristatė planuojamus pakeitimus. Gamtos ištekliams tausoti, ekosistemoms apsaugoti ir vandens telkinių būklei gerinti siūloma nuo 2024 m. suvienodinti mokesčių už paviršinį ir gėlą požeminį vandenį tarifus. Kartu siūloma iki 2028 m. palaipsniui naikinti šiuo metu galiojančias išimtis ir lengvatas požeminiam ir paviršiniam vandeniui.

Numatoma palaipsniui atsisakyti lengvatos ir suvienodinti sąlygas, pagal kurias išduodami leidimai naudoti požeminio ir paviršinio vandens išteklius komerciniais tikslais. Nuo 2024 m. gėlo požeminio vandens, naudojamo žemės ūkyje mokesčio tarifą siūloma sumažinti nuo 0,03 iki 0,02 euro už kubinį metrą, o paviršinio vandens, naudojamo pramonei ir žemės ūkiui, mokesčio tarifą padidinti nuo 0,003 iki 0,02 euro už kubinį metrą.

Numatyta, kad nuo 2024 m. žemės ūkio tikslais išgaunant 10 ir daugiau kubinių metrų požeminio vandens per parą (skaičiuojant metinį vidurkį) reikės leidimo, požeminio vandens išteklių naudojimui. O nuo 2028 m. toks leidimas būtų privalomas nepriklausomai nuo išgaunamo kiekio.

Taip pat siūloma, kad nuo 2024 m. komercinę veiklą (išskyrus žemės ūkio) vykdantiems ir norintiems išgauti paviršinį vandenį asmenimis bus privalomas licencijavimas (registracija), paviršinį vandenį naudojančių asmenų sąraše, nepriklausomai nuo išgaunamo kiekio.

Tuo metu ūkininkams, naudojantiems paviršinį vandenį žemės ūkio veikloje pareiga registruotis atsirastų išgaunant 10 kubinių metrų ir daugiau vandens per parą iš vieno paviršinio vandens telkinio. Išgaunamo vandens kiekis būtų apskaičiuojamas per mėnesį išgaunamo vandens kiekį padalinus iš mėnesio dienų skaičiaus. Tačiau išlyga galiotų tik iki 2028 m. sausio 1 d., kadangi nuo 2028 m. žemės ūkio subjektai privalėtų registruotis nepriklausomai nuo išgaunamo paviršinio vandens kiekio kaip ir kiti asmenys, vykdantys komercinę veiklą.

ŽŪR organizacijų lyderiai išreiškė nuogąstavimą, kad siūlomi pakeitimai turėtų būti tobulinami iš esmės. Atskiriems žemės ūkio sektoriams (pvz. gyvulininkystei, daržininkystei, uogininkystei, sodininkystei ir pan.) turėtų būti nustatytos atitinkamos išimtys.

Akcentuota, kad vykdant žemės ūkio veiklą vandens taupymas neįmanomas dėl gyvulių bei augalų fiziologinių poreikių. Būtent dėl šios priežasties atskirų žemės ūkio šakų vandens naudojimo negalima bendra tvarka prilyginti kitoms pramonės šakoms.

Gyvūnui reikia gauti tiek vandens, kiek reikalauja jo fiziologinės reikmės. Be to, tai nustato ir gyvūnų gerovę reglamentuojantys teisės aktai. Analogiška situacija ir augalininkystėje, nes būtina užtikrinti pakankamą augalų aprūpinimą vandeniu. Vis labiau keičiantis klimatinėms sąlygoms, ūkininkai investuoja į laistymo sistemas bei kitą infrastruktūrą, kuri padeda augalams gauti būtiną vandens kiekį, ypatingai sausrų metu. Todėl nustatyti apribojimus, ar kitaip reikalauti mažinti vandens sunaudojimą šiuose sektoriuose nėra teisinga.

APLINKOS MINISTERIJOS PRANEŠIMĄ RASITE ČIA