ŽUR Naujienos

Karo pabėgėliams galime padėti suteikdami pastogę ir darbo

Ar galima prieglobsčio į Lietuvą atvykusiems Ukrainos piliečiams pasiūlyti darbą ūkyje? Apie tai kalbamės su Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) vicepirmininku, Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos (LJŪJS) vadovu Vytautu Buivydu.

-Pastarosiomis savaitėmis aiškinotės, ar galima įdarbinti žmones iš Ukrainos pagal žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo kvitus. Kodėl akcentavote būtent šią įdarbinimo tvarką?

-Klausimą iškėlėme prasidėjus karui. Tapo aišku, kad jis greitai nesibaigs, žmonių iš Ukrainos atvyks ir į Lietuvą. Atsiranda problema, kaip jie adaptuosis, ką čia veiks? Laisvų darbo vietų yra, todėl žemdirbiai gali prisidėti.

Įdarbinimas pagal paslaugų kvitukus yra puiki abipusė galimybė. Ūkyje reikalingi talkininkai. Ukrainiečiams tai proga adaptuotis, be to, yra patogu, nes sezoniniai darbai nepririša prie darbo valandų, galima dirbti lankstesniu grafiku. Tai svarbu, nes dauguma atvykusiųjų yra moterys su vaikais, silpnesniais šeimos nariais. Manau, kad tai proga žmonėms (daugelis atvykę iš miestų) išmėginti savo jėgas žemės ūkyje. Jei pavyks, darbas pas ūkininką gali tapti nuolatiniu.

-Dabar iš Ukrainos dėl Rusijos karinių veiksmų pasitraukusius žmones Lietuvoje galima įdarbinti be jokių apribojimų. Vidaus reikalų ministro įsakyme, kuris įsigaliojo šių metų kovo 11 dieną, kalbama apie užsieniečius, kurie turi teisę dirbti ar vykdyti savarankišką veiklą, nenumatytos jokios išimtys užsieniečiams, norintiems teikti paslaugas.

-Dėl paslaugų teikimo kvitų pradžioje nebuvo aišku – galima bus taip įdarbinti ar ne. Vyko tam tikri derinimai. Vis dėlto kliuvinio, kuris ribotų įdarbinimą pagal kvitukus, nėra. Tai džiugi žinia tiek ūkininkams, tiek visai žemdirbių bendruomenei, kuri turi galimybę suteikti darbo ukrainiečiams ir integruoti juos į ūkinę veiklą.

Galima pasidžiaugti, kad tam visi pritaria – Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM), Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), Užimtumo tarnyba.

-Ar nereikėtų deklaruoti Užimtumo tarnyboje apie laisvas darbo vietas ukrainiečiams?

-Šiomis dienomis susiskambinau su Užimtumo tarnybos keliais rajoniniais padaliniais, kalbėjau su SADM… Vis dėlto dabar yra tam tikro chaoso. Tarkim, prisijungęs prie darbo ieškančių darbuotojų sistemos negaliu matyti, ar ten yra ukrainiečių. Kaip paaiškino atsakinga SADM specialistė, Užimtumo tarnyboje yra atskiri langeliai, kurie dirba tik su ukrainiečiais. Bet atskiro filtro sistemoje nėra. Tie žmonės į bendrą duomenų bazę neįtraukiami. Manome, kad Užimtumo tarnyba turėtų  didesnį dėmesį skirti išsamesnės informacijos įtraukimui, kad potencialūs darbdaviai galėtų prisijungę prie duomenų bazės galėtų atskirti karo pabėgėlius ir jiems pasiūlyti darbą. Manau, tai išsispręs.

-Darbas pagal paslaugų kvitus žmonėms iš Ukrainos yra tinkama darbo santykių forma, tačiau praktiškai darbdaviui ir darbuotojui rasti vienas kitą yra sudėtinga?

-Nėra sudėtinga. Aš bendrauju su nacionaliniu savanorių koordinavimo centru „Stiprūs kartu“. Rekomenduoju ūkininkams užpildyti tos platformos anketą ir nurodyti, kokiame rajone ir kokios profesinės kvalifikacijos ukrainiečius įdarbintų. „Stiprūs kartu“ komanda mato komentarus. Tarkim, ūkyje reikia mechanizatoriaus (yra ir vyrų atvykstančių), kuris galėtų atvykti su šeima. Ar pagalbinio darbuotojo, melžėjos, gyvulininkystės specialisto, statybininko – visa tai galima nurodyti anketoje. Savanoriai apklausia žmones iš Ukrainos, pasidalija jiems aktualia informacija.

Užimtumo tarnyba yra paskesnis laiptelis, kai žmonės atvyksta į tą rajoną.

„Stiprūs kartu“ komandoje šaunūs savanoriai, man su jais tenka bendrauti. Ieškom būdų, kaip padėti. Būna, kad skambina ir klausia, gal yra tam tikrame rajone galinčiųjų apgyvendinti pabėgėlius. Ieškom ūkininkų bendruomenėje, kas galėtų priimti. Žmonės bėga nuo karo, tad pagal išgales kiekvienam reikia prisidėti.

-Turto bankas paskelbė, kad stabdo aukcionus, būstus pritaikys gyventi pabėgėliams. Įtampa dėl gyvenamojo ploto poreikio ukrainiečiams didėja, bet rezervų, matyt, dar turime.

-Yra ūkininkų, kurie ruošiasi priimti pabėgėlius. Turim jaunųjų ūkininkų, kurie nusipirko namuką su žeme, bet prieš įsileisdami ukrainiečius nori sutvarkyti, sudaryti elementarias buitines sąlygas. Kiekvienas prisideda kas kiek gali.

O papildoma informacija naudinga. Ne visi žino, kad galima kreiptis į „Stiprūs kartu“, kad galima įdarbinti ukrainiečius pagal paslaugų kvitą supaprastinta tvarka ar kad Užimtumo tarnyboje (nors sistema dar tobulintina) taip pat galima aptikti darbo ieškančių ukrainiečių, juos įdarbinti. Kai kurie jau ir įdarbino, girdžiu teigiamus atsiliepimus.

Priėmė pabėgėlius ir ŽŪR pirmininkas Arūnas Svitojus, ir vicepirmininkas Algis Baravykas. Aš tokios galimybės neturiu, bet bandau padėti jiems kitaip. Visų mūsų bendras interesas yra prisidėti, padėti ukrainiečiams adaptuotis. Vieni kurą veža, kiti konservus gamina, treti pinigėliais padeda, ketvirti – savo darbu. Visi suprantam, kad Ukraina tam tikra prasme saugo mūsų „tvoras“, neleidžia agresoriui ateiti iki mūsų.

Primename, kad pagal žemės  ūkio  ir  miškininkystės paslaugų  kvitus galima teikti tik tas paslaugas, kurios yra numatytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 218 „Dėl Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų, kurias paslaugų gavėjas turi teisę gauti, o paslaugų teikėjas turi teisę teikti pagal paslaugų kvitą, sąrašo patvirtinimo“ (žr: 218 Dėl Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų, kurias paslaugų gavėjas turi teisę gauti, o paslaugų t… (lrs.lt) ).