Artėja Seimo pavasario sesijos pabaiga, tačiau Seimo Kaimo reikalų komitetas (KRK) yra numatęs darbų ir vasarai. Birželio 17 dienos nuotoliniame posėdyje buvo aptarti keli parlamentinės kontrolės bei teisėkūros klausimai, o pirmasis darbotvarkėje – daug diskusijų keliančios Europos Komisijos siūlomos iniciatyvos.
Palaikys balansą tarp ambicingų įsipareigojimų ir žemės
Žaliojo atsigavimo kursą Europai pasiūliusi Europos Komisija pateikė ir pluoštą naujų pasiūlymų („Patikslinta 2020 m. Komisijos darbo programa“, I priedas ,,Naujos iniciatyvos“).
Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino 2020 m. Lietuvai aktualiausių ES darbotvarkės klausimų atnaujintą sąvadą. Paskirtos ministerijos, atsakingos už Lietuvos pozicijos atstovavimą laukiančiose derybose.
KRK išskiria tris šalies žemės ūkiui labai aktualias EK iniciatyvas ir pasiryžęs dalyvauti dokumentų svarstymo procese, palaikyti balansą tarp aplinkosauginių ir žemės ūkio tikslų. Tokia atsvara išties reikalinga, nes žemdirbiams teks naujų įsipareigojimų našta, o Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM) patikėta kuruoti tik vieną strategiją.
Komunikate „Europos žaliasis kursas“ išdėstyta naujoji ES vystymosi strategija siekiant neutralaus poveikio klimatui iki 2050 m. Rengiamasi priimti Europos klimato įstatymą, taip įtvirtinti tikslų įgyvendinimo privalomumą. Atlikusi nacionalinių energetikos ir klimato planų vertinimą EK pasiūlys ambicingus planus, kaip labiau sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą iki 2030 m.
Lietuva pritaria ES tikslui pasiekti ekonomikos neutralumą klimatui, tačiau laikosi pozicijos, kad prisiimti įsipareigojimai turi nemažinti sektorių konkurencingumo ir kad turi būti atsižvelgta į valstybių narių galimybes bei specifiką. Nepritariama tam, kad būtų didinami 2030 metams iškelti tikslai. Siūloma stiprinti klimato diplomatiją, raginti trečiąsias šalis sekti ES pavyzdžiu.
Vienu esminių dokumentų, įgyvendinančių Europos žaliąjį kursą žemės ūkio srityje, turėtų tapti EK rengiama strategija „Nuo ūkio iki stalo“. Be kita ko, joje kalbama apie žiedinę bioekonomiką, tvaraus bei sveiko maisto vartojimo skatinimą, dėmesį gamtos procesais pagrįstiems, tvariems sprendimams.
Už Lietuvos poziciją atsakinga ŽŪM pasisako už tai, kad nebūtų importuojami maisto produktai, netenkinantys ES aplinkosaugos standartų. Tikimasi sprendimų, kurie stiprins ūkininkų padėtį vertės grandinėje. Prireiks pastangų, kad taikant aplinkai tvarius gamybos metodus maistas išliktų įperkamas. Mažinant pesticidų, antibiotikų ir sintetinių trąšų naudojimą būtų remiamasi moksliškai pagrįstais siūlymais ir taikomos technologijos, kurios leistų subalansuoti derliaus ir kaštų pokyčius. ŽŪM palaiko nuostatą, kad Europoje turi daugėti plotų, kuriuose ūkininkaujama ekologiškai.
Biologinės įvairovės strategijos iki 2030 m. tikslas yra apsaugoti ir atkurti biologinę įvairovę bei natūralias ekosistemas. 2021 m. EK pasiūlys konkrečias priemones, kaip šalinti pagrindines biologinės įvairovės nykimo priežastis.
Už šią strategiją paskirta atsakinga institucija yra Aplinkos ministerija (AM). Ji pasisako už tai, kad priimant sprendimus dėl konkrečių ES kiekybinių tikslų, tokių kaip ekosistemų atkūrimas, saugomų teritorijų plėtra, buveinių ir rūšių apsauga, būtų įvertinami nacionaliniai ypatumai. Didesnis dėmesys turi būti skiriamas jau įsteigtų saugomų teritorijų tinkamam tvarkymui, o ne šių teritorijų ploto didinimui.
Neformalūs pasitarimai jau vyksta. Joninių išvakarėse ES aplinkos ministrai rinksis į neformalią vaizdo konferenciją dėl Biologinės įvairovės strategijos iki 2030 m. Kaip KRK informavo AM atstovai, kol kas jokios detalės nebus aptariamos – pvz., kas laikoma saugomomis teritorijomis, kaip valstybėms narėms bus paskirstomos užduotys ir pan. Visa tai turės bus apibrėžta poįstatyminiais aktais.
Parlamentinės kontrolės klausimų paletė
Seimo komitetas aptarė visą paletę parlamentinės kontrolės klausimų: dėl laukinių gyvūnų daromos žalos žemės ūkiui; dėl prekybos žemės ūkio ir maisto produktais turgavietėse; dėl bendruomenių naudojamų vandens gręžinių; dėl padėties žemės ūkyje.
Laukinių gyvūnų ūkiams daromos žalos reikaluose nieko naujo. Parlamentinę kontrolę pradėjęs Seimo komitetas birželio pradžioje pavedė AM peržiūrėti aktualius teisės aktus dėl paukščių iš baidymo, kartu su ŽŪM įvertinti galimybes nustatyti valstybės atsakomybę už laukinių žąsų, gulbių ir gervių žemės ūkio pasėliams padarytą žalą, taip pat peržiūrėti Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodiką, supaprastinti žalos įvertinimo procedūras ir nustatyti kompensavimą už vilkų padarytą žalą naminiams gyvuliams, atsižvelgiant į prarastų gyvulių rinkos kainas. Pasak AM Gamtos apsaugos politikos grupės vadovo Algirdo Klimavičiaus, užduočiai įvykdyti nepakako laiko, be to, reikėtų keisti įstatymus. AM linkusi siūlyti, kad ūkininkai prisitaikytų prie gamtos ir už tai gautų tam tikrą paramą, o ne jiems būtų mokamos kompensacijos už patirtą žalą – tam kasmet prireiktų apie 3,6 mln. Eur ir daugiau. Tačiau KRK savo pozicijos nekeičia. Paliko galioti birželio 3 d. sprendimą, įpareigojo AM ruošti aktualius teisės aktus, juos komitetui pateikti iki rugpjūčio 1 d.
Sunkiai juda turgaviečių problemos sprendimas. Turgaus prekeiviai ir turgaviečių atstovai skundžiasi, kad yra apkraunami nepakeliama administracine našta, jiems metamas įtarimas dėl šešėlinės ekonomikos, neleidžiama atsikvėpti ir šiuo sudėtingu laikotarpiu, kurį lėmė karantino situacija. ŽŪM vertinimu, yra viskas gerai. Birželio 16 d. žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintos naujos redakcijos Prekybos žemės ūkio ir maisto produktais turgavietėse taisyklės, kurios numato, kad nuo ateinančių metų sausio 1-osios turgavietėje ar viešojoje prekybos vietoje parduodamos mėsos (mėsos produktų, paukštienos ir paukštienos produktų) apskaitos duomenys turi būti suvedami į turgavietės elektroninį žurnalą (išmaniąją apskaitos sistemą). O pakeitimai buvo derinti su Turgaviečių asociacija. Tačiau smulkiųjų prekeivių ir turgaviečių atstovai tvirtina, jog ŽŪM su jais nebendradarbiauja. Teisės akto derinimą jie prašė atidėti rudeniui, nespausti vykdyti reikalavimus, kurie yra daug griežtesni palyginti su kitomis šalimis.
Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas Algis Baravykas Seimo komiteto dėmesį atkreipė, kad šešėlinės ekonomikos problemą iš esmės padėtų išspręsti pridėtinės vertės mokesčio maisto produktams sumažinimas. „Jei pasielgtume kaip lenkai, vokiečiai, bent keliems maisto produktams sumažintume PVM, padėtume gyventojams ir palaikytume gamintoją“, – sakė A.Baravykas.
KRK pirmininkas Andriejus Stančikas į tokią repliką tik atsidūsta: už PVM mažinimą balsuotų visi šio Seimo komiteto nariai, tačiau jų yra tik aštuoni, o parlamente iš viso 141 Tautos atstovas.
Bendruomenių naudojami vandens gręžiniai KRK dėmesį patraukė paaiškėjus, kad yra bešeimininkių vandens gręžinių – tokių, kurie žlungant kolūkiams buvo palikti bendruomenėms, tačiau iki šiol nėra įteisinti. Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungos duomenimis, tokių vandens bokštų yra 400 kaimuose. Kaimo bendruomenių lyderiams, kurie dirba visuomeniniais pagrindais, valstybės institucijas skiria tūkstantines baudas. Kaip spręsti šią problemą, kol kas atviras klausimas.
Padėtis žemės ūkyje. Kaip informavo ŽŪM Žemės ūkio sektoriaus finansų valdymo grupės vadovė Regina Mininienė informavo, kad subjektai, dėl karantino susiduriantys su finansiniais sunkumais, jau ateinantį pirmadienį gali kreiptis į Žemės ūkio paskolų garantijų fondą dėl individualios garantijos finansų įstaigoms ir finansinės nuomos bendrovėms suteikimo, garantijos maksimalus dydis gali siekti iki 90 proc.
Kailinių žvėrelių augintojams, kurie jau pusmetis negauna jokių pajamų, apyvartinės lėšos ypač reikalingos. Lietuvos kailinių žvėrelių augintojų valdybos pirmininkas Česlovas Tallat-Kelpša KRK posėdyje apgailestavo tik dėl vieno – kad bankai atsisako teikti šiam verslui kreditus. Nuotoliniame posėdyje dalyvavęs Lietuvos bankų asociacijos patarėjas Vilius Tamkvaitis tai neigė, esą to negali būti, veikiausiai tai vieno ar kelių nesėkmingų įmonių patirtis. Tačiau Č.Tallat-Kelpša netruko pateikti konkrečių pavyzdžių iš savo vadovaujamo ūkio…
KRK šįkart atsigręžė ir į kiaulių augintojų problemas. ŽŪR vicepirmininkas bei Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas parengė sektoriaus pristatymą: kiaulių skaičiaus mažėjimo tendencijas, nulemtas afrikinio kiaulių maro (AKM) invazijos, kiaulių laikytojų grupes ir kokią įtaką produkcijos kainoms turi III AKM zona. Pasireiškus infekcijai kiaulių laikymo vietoje, aplink ją nustatoma ne tik 3 km apsaugos zona, bet ir apsaugos bei priežiūros zona, kuri apima 10-20 km. Griežti apribojimai čia taikomi 3-12 mėn., o faktiškai dėl biurokratinių priežasčių užtrunka nuo pusmečio iki 14 mėn. Iš šios zonos produkcijos išvežti negalima, tenka skersti mažose vietos skerdyklose, dėl to augintojas gauna iki 20 proc. mažesnę kainą.
Įstatymų projektai
KRK rengiasi pradėti Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo pataisas, kurios atvers kelią rizikų fondų kūrimui. Klausymai bus surengti, svarstymas pradėtas, kai ŽŪR dėl šio projekto pateiks nuomonę.
Seimo komitetas peržiūrėjo Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) išvadą, pateiktą dėl siūlomo Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo pataisų. Joms pritarta iš dalies.