Naujienos

Kiaulininkystės sektoriui parama turi būti neatidėliotina

2022 m. vasario 23 dieną Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) posėdyje svarstytas pagalbos kiaulininkystės sektoriui klausimas. Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) buvo paprašyta paaiškinti, ką nuveikė Vyriausybė reaguodama į krizę sektoriuje, kuri šiame posėdyje buvo įvardyta kaip istorinė.

Žemės ūkio viceministras Paulius Astrauskas pripažino, kad kiaulininkystės sektorius nepavydėtinoje padėtyje, kiaulienos kainos nepakyla nuo žemumų, o gamybos sąnaudos ženkliai pakilo. Ateities perspektyvos, atsižvelgiant į neprognozuojamas grūdų kainas ir geopolitinius veiksnius, taip pat nėra palankiausios.

Pasak viceministro, pagalbos schemos derinimo darbai Vyriausybėje užtruko, tačiau jau yra sprendimas. Dabar rengiami dokumentai, ateinančią savaitę programa bus pateikta tvirtinti Vyriausybės posėdyje. Kiaulininkystės sektoriaus gyvybingumui palaikyti nutarta skirti 6,3 mln. Eur, teikti 60 proc. intensyvumo paramą. Bus kompensuojami praradimai, patirti nuo spalio iki sausio pabaigos, po 25 Eur už kiekvieną kiaulę (statistika turi būti oficiali). Apsispręsta ir dėl maksimalios ribos vienam pareiškėjui: 700 tūkst. Eur. Paramos lėšos būtų pasiekiamos po 1-1,5 mėn.

ŽŪM tikisi, kad toliau sektoriui išsilaikyti padės savidraudos fondai. Jų taisyklės yra rengiamos.

Taip pat kiaulių augintojai galės pakartotinai kreiptis dėl lengvatinės paskolos, vienintelis bus apribojimas, kad bendra abiejų paskolų suma būtų ne didesnė kaip 1 mln. Eur.

Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos (LKAA) direktorius Algis Baravykas neslėpė nusivylimo. Krizė tęsiasi, gamybos sąnaudos nenumaldomai kyla, o kartu ir nuostoliai. Kiekvieną savaitę susidaro per 1 mln. Eur nuostolio.

Kompensacijoms numatytas krepšelis yra itin kuklus (dar pernai gruodį buvo kalbėta apie dvigubai didesnę paramos sumą), o dėl „lubų“ reikalavimo didieji ūkiai paramos schema nedaug tegalės pasinaudoti.

Nusivylimo neslėpė ir posėdyje dalyvavę kiaulininkystės ūkių vadovai. Valdemaras Sadaunykas sakė, kad numatytos „lubos“ konkrečiam ūkiui reiškia visiškai kitą paramos intensyvumą: „Man bus tik šeštadalis paramos už užaugintą kiaulę, laikau kaip visišką neteisybę. Apleidžia bet koks noras stengtis ir kažką daryti“. Kad „lubos“ yra per žemos, diskriminacinės, kalbėjo ir Kęstutis Vaicekauskas: „Mano atveju gausim pusę tos paramos, apie 15 Eur kiaulei“. O juk kiaules reikia šerti kiekvieną dieną.

Kitos ES šalys tiesia pagalbos ranką kiaulių augintojams. Ko turėtume imtis, kad šis sektorius išliktų ir Lietuvoje, būtų gyvybingas? LKAA direktorius A.Baravykas pasidalijo siūlymais. Būtina ne tik skubi finansinė parama praėjusio pusmečio nuostoliams kompensuoti. Taip pat labai būtų reikalingas rėmimas per ekoschemas už aukštesnių gyvūnų gerovės reikalavimų įgyvendinimą. Veiksminga rinkodarinė priemonė būtų įtraukimas į nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą, NKP ženklinimas. Ne kartą kalbėta ir apie tai, kad būtinos investicijų rėmimas per kaimo plėtros priemones – gamybos priemonių atnaujinimui, aplinkosaugos reikalavimų įgyvendinimui, gamybos didinimui.

Seimo nariai vieningai pripažino, kad padėtis rimta, nieko nedarant 30 proc. augintojų iškils pavojus išnykti. Parama turi būti neatidėliotina, „lubos“ ir paramos reikalavimai peržiūrėti, kad pagalba būtų efektyvesnė.

Sprendė dėl UAB „Šilutės veislininkystė“

KRK posėdyje taip pat buvo sprendžiamas klausimas dėl UAB „Šilutės veislininkystė“. Per praėjusius metus ji patyrė apie 100 tūkst. eurų nuostolių.

Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos (LMGAGA) prezidentas Vytautas Barkauskas buvo atviras – problemų yra, ir jas įvardijo. Ūkininkams nekoks įvaizdis susidaręs apie šią įmonę, nes pernai buliukai buvo pradėję sirgti. Netenkina gyvulių laikymas – aukcionui ruošiami mėsiniai galvijai kreikiami šienu. Nėra užtikrinama gyvulių gerovė…

KRK pritarė ŽŪM siūlymui UAB „Šilutės veislininkystė“ įtraukti į privatizuojamų įmonių sąrašą.

 

X