Kovo 12 d. Lietuvos kiaulių augintojų asociacija (LKAA) organizavo spaudos konferenciją, kurioje dalyvavo LKAA tarybos narys Kęstutis Vaicekauskas ir direktorius Algis Baravykas bei Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos direktorius Egidijus Mackevičius
Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) duomenimis, mėsos ir jos produktų suvartojimas vienam Lietuvos gyventojui siekia 104 kg: kiaulienos – 54 kg, paukštienos – apie 39 kg, jautienos ir veršienos – tik 6 kg. Visais valdiškais formatais – ir Seimo Kaimo reikalų komitete, ir Vyriausybėje ir Žemės ūkio ministerijoje atkreipiamas dėmesys į žemą Lietuvos apsirūpinimą sava kiauliena, kadangi jos pasigaminame vos 45 %. Tuo tarpu pienu apsirūpiname 155 %, jautiena – 277 %, paukštiena – 110 %. Nors Lietuva dar visai neseniai garsėjo stipriomis kiaulienos gamybos tradicijomis ir pajėgumais, tačiau dabar nieko nesugeba padaryti dėl savęs ir savo šalies vartotojų. Valdžios susirūpinimas tik žodinis, o veiksmai bejėgiški. Nei Vyriausybės strategijoje, Nei ŽŪM Strateginiame plane, nei finansinėje paramoje to dėmesio nesimato. Naujausiais Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) duomenimis, iš Lietuvos kaimo plėtros 2014-2022 m. programos „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ gyvulininkystės sektoriui buvo skirta 419 mln. Eur. Didžioji dalis šios sumos – daugiau nei 386 mln. € arba 93 % atiteko pieninių ir mėsinių karvių augintojams. Visi kiti gyvulininkystės sektoriai nustumti į paraštes. Per 8 metus kiaulininkystei teko vos 1,7 mln. € arba 0,4 % investicinės paramos lėšų. Panašaus nykumo tendencijos dėliojasi ir 2023-2027 m. periodo pradžioje. Problemos kiaulininkystėje atsiliepia ir mėsos perdirbimo sektoriuje – neišnaudojami pajėgumai, prarandamos darbo vietos, konkurentams užleidžiamos rinkos.
Ši Vyriausybė itin skubėdama parengė 19-osios Vyriausybės programą, o šiandieną tvirtina šios programos priemonių planą. Nors teikėme siūlymus ir kvietėme susitikti, realių pasitarimų dėl apsirūpinimo kiauliena ir kiaulininkystės plėtojimo nebuvo. Ignoruoti ir tiesioginiai susitikimai ir susitikimai per Žemės ūkio rūmų formatą. Perspektyvoje nesimato, kad Vyriausybė pradėtų realiai spręsti apsirūpinimo vietoje užauginta kiauliena problemą, konstruktyvių diskusijų vengiama, todėl norime išreikšti susirūpinimą vis blogėjančia padėtimi ir atkreipti dėmesį į strateginį Žemės ūkio ministerijos ignoravimą ir neaiškiai formuojamus užmojus ateityje.
Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių plane nei žodžio apie kiaulininkystės, kuriai gyvybiškai trūksta investicijų, modernizavimą. Toliau vyrauja karvių ir pieno temos, tačiau visos kitos gyvulių rūšys pamirštos ir apleistos. Pažadas per 2 metus ,,parengti gyvulininkystės plėtros programas‘‘ galėtų užliūliuoti, bet mes suprantame, kad tikrieji pinigai jau išdalinti, o programos priemonės yra paprasčiausias placebas nepatenkintoms burnoms užčiaupti.
Kiaulininkystė – paraštėse
Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) duomenimis, iš Lietuvos kaimo plėtros 2014-2022 m. programos „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ gyvulininkystės sektoriui buvo skirta 419 mln. €. Didžioji dalis šios sumos – daugiau nei 233 mln. Eur, arba 55 proc. visos paramos lėšų – atiteko pieninei galvijininkystei, 156 mln. Eur, arba 37 proc. visos paramos lėšų, skirti mėsinių karvių ir jaučių auginimui. Akivaizdu, kad šie du karvių sektoriai „suvalgė“ liūto dalį gyvulininkystei skirtų pinigų. Bendrai karvių auginimo sektoriui skirta 93 % investicinės paramos arba 386 mln. € iš 419 mln. Visi kiti sektoriai – kiaulės, paukščiai, avys ir kiti yra palikti likimo valiai – jei atsitiktinai tenka kokie paramos trupiniai, tai tenka, o jei ne – niekam dėl to galvos neskauda. Pavyzdžiui paukštininkystės projektams skirta beveik 11,8 mln. Eur, avininkystei – 4,5 mln. Eur, o kiaulininkystei – vos 1,7 mln. Eur. Ši kiaulininkystei atlikusi suma sudaro vos 0,4 proc. visų gyvulininkystės sektoriui skirtų lėšų. Įdomu tai, kad kiaulių augintojai paraiškose prašė daugiau nei 11 mln. eurų paramos, tačiau didžioji dalis jų paraiškų tiesiog nebuvo patvirtintos. Pasianalizavus duomenis, matome, kad kiaulininkystės sektoriuje paramą gavo vos 36 proc. pareiškėjų, o palyginti, kituose paraiškų tenkinimas buvo dvigubai didesni – patvirtinta net 64 proc. pieninių galvijų ir 72 proc. mėsinių galvijų augintojų paraiškų.
Prasidėjus naujam Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 metų Strateginio plano priemonės „Investicijos į žemės ūkio valdas“ periodui, tendencijos išlieka panašios. Vėl daugiausiai paraiškų gauta ir patvirtinta iš pieninės ir mėsinės galvijininkystės atstovų. Natūralu, kad jiems skirta ir daugiausiai paramos. Šiame laikotarpyje patvirtintos vos 3 kiaulininkystės sektoriaus atstovų paraiškos, kai tuo tarpu pienininkų – 62, o mėsinių galvijų augintojų – 45.
Nesugebame apsirūpinti
Įdomiai atrodo ir nuo įstojimo į Europos Sąjungą Lietuvos žemės ūkio modernizavimui atitekusių lėšų pasiskirstymas. Nuo 2004 m. šiam tikslui ES Lietuvai skyrė per milijardą eurų. 30 proc. paramos įsisavino pieninių galvijų, 15 proc. – mėsinių galvijų augintojai. Dar 39 proc. paramos atiteko augalininkystės sektoriui – javų, rapsų, cukrinių runkelių ir kitų panašių kultūrų augintojams. Įdomu tai, kad į kiaulininkystę investuota vos 2 proc. visos paramos. Tai viena iš priežasčių, kodėl kiaulininkystės sektorius tapo nykstančiu ir apleistu.
Šaltinis: ŽŪM informacija 2021 m.
Vizualiai 2004-2020 investicinės paramos skyrimas atrodo taip:
Ne maža dalis aukštų mūsų valstybės pareigūnų, ministrų, patarėjų, Kaimo reikalų komiteto politikų nuolat akcentuoja būtinybę apsirūpinti įvairiais maisto produktais. Tapo madinga priminti, kad ,,jei karas, tai ką valgysime?‘‘. Pagal ministerijos veiksmus – tikrai ne kiaulieną. Žvelgiant į rodiklius, kokia procentine dalimi valstybė apsirūpina tam tikra produkcija, prieš akis iškyla įdomios tendencijos. Pasirodo, grūdais Lietuvoje apsirūpinama net 300 proc., pieno produktais – 155 proc., mėsinių galvijų mėsa – 277 proc. paukštiena – 110 proc. Iš kasdien vartojamų tradicinių žemės ūkio produktų yra tik du, kuriais Lietuva nesugeba pati visiškai apsirūpinti ir yra priversta juos importuoti iš kitur. Tai – daržovės, kurių mūsų šalyje užauginama tik pusė reikiamo kiekio, ir kiaulių mėsa. Jos Lietuvoje pagaminama dar mažiau – apie 45 proc. Kai įstojome į Europos Sąjungą, Lietuva kiauliena apsirūpindavo maždaug 75 proc. reikiamo kiekio. Šiuo metu akivaizdu, kad paramos priemonės nepasiekia kiaulininkystės sektoriaus, o politikai toliau stiprina galvijininkystės sektorių.
Šaltinis: ŽŪM informacija, 2021 m.
Siūlome keisti prioritetus
Vyraujančios tendencijos itin neramina Lietuvos kiaulių augintojų asociaciją. Jei šalis nesugeba kažkuo apsirūpinti, gal reikėtų pradėti galvoti, kaip tai padaryti? Dabar didžioji ES paramos dalis nukreipiama į pieninių ir mėsinių galvijų sektorių. Bet ar tai atitinka vartotojų, piliečių ir valstybės poreikį, žinant, kad nemaža dalis šio sektoriaus pagaminamos produkcijos eksportuojama svetur? Girdime, kad šių sektorių atstovai nuolat skundžiasi, kaip jiems blogai, tačiau norinčiųjų naudotis parama vis tiek netrūksta. Gali būti tada ne viskas ten taip ir blogai, o tik bandoma sudaryti klaidingą įspūdį? Dalis mažų pieno ūkių tikrai sunkiai verčiasi, per juos sukuriamas politinis triukšmas ir ,,prastos būklės“ vaizdas, o paramą skiria jau robotus perkantiems ūkiams. Kiaulininkystėje apie robotus dar niekas nesvajoja – reikia kapitališkai remontuoti tvartus. Kiaulių augintojai taip pat norėtų dažniau pasinaudoti paramomis, tačiau kol kas jiems sudaromos pernelyg apsunkintos sąlygos. Dabar prioritetiniai balai skiriami tiems, kurie niekada nėra gavę paramų, jauniems ūkininkams ar tiems, kurie susikooperuoja. Anksčiau pasitaikydavo ir tokių absurdiškų situacijų, kaip tiesiog moterims ūkininkėms būdavo skiriami papildomi balai. Dabartiniai kiaulininkystės ūkiai dažnai pagal savo struktūrą paprasčiausiai nesurenka minimalių balų kiekio, tad ir pretenduojančiųjų/ar patenkančių į paramas nėra daug.
Apie šią, akis badančią problemą jau kalbėjome ne su vienu aukšto rango pareigūnu, siūlėme keisti prioritetinių balų tvarką, paramos prieinamumą ir labiau akcentuojant tas sritis, kurių pagaminama produkcija Lietuva nesugeba visiškai apsirūpinti, tačiau, pasak Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktoriaus, valdininkai dažniausiai tik bado vieni į kitus pirštais, o nei atsakomybės, nei iniciatyvos niekas nenori prisiimti. Maždaug prieš mėnesį apie tai direktorius Algis Baravykas ,,DELFI‘‘ laidoje diskutavo ir su naujuoju Žemės ūkio ministru Ignu Hofmanu, net kvietė jį atvykti į vieną iš kiaulių ūkių bei iš arti susipažinti su realia kiaulininkystės situacija, tačiau kol kas ministras dar nerado laiko to padaryti.
Akivaizdu, kad kiaulininkystės sektorius mūsų šaliai turėtų būti svarbus. Mes, lietuviai, labai mėgstame kiaulieną. Pagal įvairius statistinius duomenis, per metus mes suvalgome apie 80 kilogramų mėsos. Kiek daugiau nei pusė iš jos 50 kg – kiauliena. Norėtųsi dažniau valgyti savo krašte užaugintą mėsą, tad belieka tikėtis, jog valdininkai pagaliau atmerks akis ir kiaulininkystės sektoriui pradės rodyti didesnį dėmesį ne tik ,,susirūpinimais‘‘ ir kalbomis, tačiau ir veiksmais.
LKAA informacija
Nuotraukos: Robertas Riabovas / BNS