Gegužės 27 d. Seimo Kaimo reikalų komitetas (KRK) nuotoliniame posėdyje vyravo aplinkos apsaugos srities projektai, taip pat komitetas tęsė karštą temą – parlamentinę kontrolę dėl padėties žemės ūkyje. Šį kartą geresnės žinios atėjo iš Vyriausybės pasitarimo: Ministrų kabinetas pritarė Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) siūlomam valstybės paramos žemės ūkiui biudžetui.
Du paketai
Ant KRK nuotolinio posėdžio stalo gulė du projektų paketai, dėl kurių Seimo komitetas priėmė skirtingus sprendimus.
Inovacijų ir lydinčiųjų įstatymų projektų paketu siūloma sudaryti palankesnes sąlygas investuotojams ateiti į savivaldybes, įgyvendinti didelius projektus. Sumanymas geras, iš esmės jam pritarė ir ŽŪM, išskyrus dalį, susijusią su žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo santykiais. Siūloma servitutą nustatyti administraciniu aktu, kad investuotojas jam nuosavybės teise nepriklausančiame žemės sklype galėtų tiesti inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius ir takus, jais naudotis ir juos prižiūrėti. Ar tinkamas toks sprendimas, suabejojo ir KRK. Projektų paketą pasiūlyta grąžinti iniciatoriams tobulinti.
Kitas teisės aktų projektų paketas, – dėl genetiškai modifikuotų organizmų (augalų). Pakeitimai susiję su ES teisės įgyvendinimu. Tarp siūlomų nuostatų – drausti auginti LR teritorijoje GMO, kurie skirti auginti ES teritorijoje. Projektui KRK pritarė, tačiau tema dar kartą paskatino diskusijas – ar teisinga drausti auginti GMO bei naudoti glifosatus, kai Lietuvos rinka yra atvira pas mus draudžiamu būdu išaugintiems maisto produktams bei pašarams.
„Jei neleidžia glifosatų naudoti, GMO, tai turime uždrausti įsivežti ir sojų išspaudas“, – svarstė Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijos „Kooperacijos kelias“ direktorius Jonas Kuzminskas.
Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininkas Saulius Daniulis ragino mesti iš galvos mintis apie GMO, nes nereikia papildomos taršos Lietuvoje, o gyvuliams galėtume patys užsiauginti sojų. Smetonos laikais Lietuva turėjo net keturias sojų veisles.
ŽŪR direktorius Sigitas Dimaitis kilusią diskusiją padėjo užbaigti primindamas, kad Lietuva tai ne Amerika, kurioje genetiškai modifikuotos sojos sėjamos, glifosatai purškiami, nes plotai yra didžiuliai. Lietuva gali auginti ir augina sojas – jau kelių tūkstančių hektarų plote. O derlingumas pernai buvo netgi didesnis negu Ukrainoje. „Galime apsirūpinti soja, ir tai yra patrauklu. Galvijininkystėje baltyminių pašarų trūkumą gali kompensuoti kitos baltyminės kultūros, baltyminių žolių mišiniai“, – kalbėjo S. Dimaitis ir kvietė pagalvoti apie maisto kokybę Lietuvoje, konkurencinį pranašumą šalių be GMO. O mokslas, kaip rodo prof. Virginijaus Šikšnio atrastas „genų žirklių“ metodas, žada naują ateitį ir GMO.
Prašymas peržiūrėti įstatymo įsigaliojimo datą
Praėjo pusmetis, kai buvo priimtas Aplinkos apsaugos įstatymas, vadinamasis Klaipėdos paketas. Be kita ko, jis numato: vykdant leidime nurodytą ūkinę veiklą, kietosios medžiagos (šalutiniai produktai, atliekos, žaliavos ir produktai) už teritorijos, kurioje vykdoma leidime nurodyta ūkinė veikla, ribų gali patekti tik tokiais atvejais, kiekiais ir būdais, kaip tai numatyta leidimo sąlygose ir (ar) aplinkos apsaugos normatyvuose bei aplinkos apsaugos standartuose. Įvertinus, kad reikalavimui įgyvendinti ūkio subjektams reikalingas pereinamasis laikotarpis, ši dalis įsigalioja nuo 2020-ųjų.
Tačiau Seimo narys aplinkos ministras Kęstutis Mažeika dabar siūlo ankstinti įstatymo nuostatos įsigaliojimą – atkelti į šių metų lapkričio 1-ąją.
Toks manevras paveiktų daugiau nei 1500 įmonių, tarp jų ir kiaulininkystės, paukštininkystės įmones. Seimo komitete buvo išsakyta apgailestavimų, kad pasiūlymas kaitalioti įstatymo datą kompromituoja Seimą, taip pat kad aplinkosaugininkai Klaipėdoje nepajėgia identifikuoti tikrųjų taršos židinių ir juos sudrausminti, dėl to į kampą yra statomos visos įmonės.
„Klaipėdos paketas kaip kerštas Lietuvai“, – neatsakingu AM elgesiu stebėjosi ŽŪR vicepirmininkas Algis Baravykas.
ŽŪR nepritaria įstatymo nuostatos datos peržiūrėjimui.
KRK nuotoliniame posėdyje aktyviai dalyvavo ir Klaipėdos bendruomenių atstovai. Prašė Seimo narių pagalvoti apie jų vaikus, kurie gyvena užterštoje aplinkoje.
Šiuo klausimu Seimo komitetas siūlo daryti svarstymo pertrauką, prašyti Vyriausybės išvados.
Apie paramą agrariniam sektoriui
KRK pirmininko Andriejaus Stančiko pirmasis klausimas, skirtas ŽŪM, perėjus prie parlamentinės kontrolės klausimo apie padėtį žemės ūkyje – kiek paramos lėšų bus skirta agrarinio verslo kompensacijoms.
Šiandien atsakymas jau aiškus. Vyriausybės pasitarimas pritarė ŽŪM siūlymui į Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso (COVID-19) sukeltų pasekmių mažinimo priemonių planą įtraukti naują priemonę „Sudaryti sąlygas išsaugoti žemės ūkio sektoriaus gamybos potencialą bei tvarią maisto tiekimo grandinę“.
Nuo preliminaraus paramos paketo schema yra šiek tiek pasikeitusi – ji išplėsta, pakoreguotos sumos. Valstybės pagalbos schema Europos Komisijoje dar nebaigta derinti, tačiau kai kurios schemos turėtų startuoti per artimiausias savaites, o valstybės paramos mokėjimas išdėstytas iki metų pabaigos.
Vyriausybės patvirtintą priemonę žemės ir maisto ūkiui sudaro 7 laikinosios valstybės pagalbos priemonės. Atskiru Vyriausybės nutarimu bus patvirtinta paramos suma praėjusių metų stichinės sausros nuostoliams kompensuoti. Bendras paramos krepšelio poreikis – 174 mln. Eur:
- laikinoji valstybės pagalba kiaulių laikytojams – 3,5 mln. Eur, šias lėšas planuojama mokėti trim etapais, pradedant metų III ketvirčiu. Parama būtų skiriama, jei kiaulių laikytojų vidutinės pajamos iš kiaulininkystės per antrąjį ketvirtį (vėliau – per trečią ir ketvirtą) bus 5 proc. mažesnės negu šių metų pirmąjį ketvirtį. Numatoma taikyti 95 proc. paramos intensyvumą, bet ne daugiau negu 100 tūkst. Eur vienam pareiškėjui, įskaitant ir susietąsias įmones;
- parama perdirbimo įmonėms paukštienos ir kiaušinių sektoriuose – 20 mln. Eur. Pareiškėjams keliamas reikalavimas įsipareigoti paramos teikimo laikotarpiu išlaikyti iki COVID-19 ligos epidemijos buvusias vidutines įmonės mokėtas žaliavos (paukščių skerdenėlių ir kiaušinių) supirkimo kainas. Patirti nuostoliai, kai pajamos palyginti su 2017–2019 m. pajamų vidurkiu sumažėjo 10 proc. ir daugiau, įmonei bus kompensuojami 100 proc.;
- parama perdirbimo įmonėms galvijienos sektoriuje – 8 mln. Eur. Pareiškėjams bus keliamas reikalavimas prisiimti įsipareigojimą paramos teikimo laikotarpiu išlaikyti buvusias vidutines įmonės mokėtas lietuviškos žaliavos (galvijų skerdenų) supirkimo kainas prieš COVID-19 ligos epidemiją. Patirti nuostoliai įmonei kompensuojami, jei įmonės 2020 m. laikotarpio, už kurį prašoma paramos, pajamos, palyginti su 2017–2019 m. to paties laikotarpio pajamų vidurkiu, sumažėjo 10 proc. ir daugiau. Atsižvelgiant, kad keliamas reikalavimas nemažinti žaliavų supirkimo kainos, nuostoliai dėl pajamų praradimo kompensuojami 100 proc.;
- laikinoji valstybės pagalba galvijų laikytojams – 12 mln. Eur. Iš dalies kompensuojant nuostolius, už balandžio–lapkričio mėn. rinkai pateiktus galvijus numatoma mokėti išmokas: už ne jaunesnį kaip 6 mėn. – 100 eurų už vienetą, ne jaunesnį kaip 12 mėn. mėsinį galviją – 130 Eur;
- parama pieno perdirbimo įmonėms – 101,5 mln. Eur. Paramos dydis apskaičiuojamas pagal patirtus nuostolius dėl pardavimo pajamų praradimo, atsižvelgiant į 2017–2019 m. atitinkamo mėnesio vidutines pardavimo pajamas, tenkančias vienai perdirbto žalio pieno tonai. Kompensuojamas tik tas pardavimo pajamų praradimas, kuris proporcingai atitinka lietuviškos kilmės perdirbto žalio pieno kiekį visame perdirbto žalio pieno kiekyje. Įmonėms keliamas reikalavimas mokėti ne mažesnes pieno supirkimo kainas nei įmonė atitinkamu laikotarpiu vidutiniškai mokėjo 2017–2019 m. Patirti nuostoliai bus kompensuojami 100 proc. Įvertinus gautas pajamas pardavus sandėliuojamą produkciją, bus skaičiuojama grąžintina paramos suma;
- laikinoji valstybės pagalba pieno gamintojams – 18,5 mln. Eur. Laikinąją valstybės pagalbą planuojama teikti pieno gamintojams, laikantiems pienines karves š. m. birželio 1 d. Preliminarus pagalbos dydis – ne daugiau kaip 77 Eur už pieninę karvę. Tikslus paramos dydis už karvę bus patvirtintas atskiru ministro įsakymu po paraiškų teikimo;
- laikinoji valstybės pagalba daržovių augintojams – 2 mln. Eur. Nustatyti pagalbos dydžiai pagal atskirus produktus (remiantis 5 metų kovo–gegužės mėn. duomenimis, atitinkamų produktų pardavimo kainos sumažintos vidutiniškai 20 proc.): 130–230 Eur/t, jeigu produktai išdalijami labdarai; 65–115 Eur/t, jeigu produktai kompostuojami. Paramą numatoma mokėti š. m. III ketvirtį, iš dalies kompensuojant prarastas pajamas. Pagalbą numatoma teikti augintojams, kurie dėl užsidariusio viešojo maitinimo sektoriaus visoje Europos Sąjungoje neteko galimybės realizuoti savo produkcijos kaip buvo numatyta, ir turi ją nemokamai atiduoti labdarai arba kompostuoti.
Papildomas Vyriausybės įsipareigojimas žemdirbiams: žemės ūkio veiklos subjektų prarastų pajamų dėl 2018 m. sausros kompensavimui – 8,5 mln. Eur. Parama galės būti išmokėta š. m. birželį.
Aptarė padėtį žemės ūkyje
ŽŪM Tvarios žemės ūkio gamybos politikos grupės vadovas Karolis Anužis komiteto posėdyje išklausė Seimo narių priekaištų, kad per ilgai užtrunka biurokratinės procedūros, taip laukiamos kompensacijos ūkių nepasiekia. Taip, pripažino jis, derinimai užtrunka, tačiau be jų neįmanoma. Atkreipė dėmesį, kad Latvijoje, kuri anksčiau nei Lietuva patvirtino paramos schemą nuo Covid -19 nukentėjusiam agrariniam sektoriui, išmokos gamintojams už laikomas karves bus pradėtos mokėti tik liepos mėnesį.
Ministerijos atstovas apžvelgė situaciją žemės ūkyje – kokios yra pastarojo meto kainos pieno, paukštininkystės, galvijininkysės, kiaulininkystės sektoriuose.
ŽŪR pirmininkas dr. Arūnas Svitojus pastebėjo, kad tokias apžvalgas būtų reikėję daryti daug anksčiau. Atkreipė dėmesį, kad reikalingos yra ir augalininkystės sektoriaus analizės – kas ten vyksta, kokie kainų pokyčiai.