Balandžio 27 d. Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas Algis Baravykas dalyvavo Čekijos žemės ūkio rūmų organizuotoje konferencijoje dėl BŽŪP po 2020 m. Konferencija vyko Prahoje. Joje dalyvavo Čekijos Žemės ūkio ministras Jiri Milek. Buvo kviestas ir Čekijos Premjeras, tačiau neatvyko, kadangi konferencijos metu vyko politinės derybos dėl Čekijos valdančiųjų partijų koalicijos. Čekijos Žemės ūkio ministro perspektyva taip pat nėra aiški, kadangi yra didelė tikimybė, jog susidarius naujai valdančiajai koalicijai jis neteks posto. Tai paaiškės artimiausiomis dienomis.
Čekų agroverslo atstovai dėl tokios padėties yra sunerimę, nes ministras Jiri Milek turi patirties ir gerai tvarkosi. Premjeras Babiš turi interesų žemės ūkio versle, tad tikimasi, jog esamasis ministras išliks, o jei ne – bus surastas kitas kompetentingas žemės ūkio ministras.
„Čekijos žemės ūkyje dominuoja stambios žemės ūkio bendrovės, kurios išlikę nuo kolektyvinių ūkių laikų. Čia dar 90-aisiais buvo apsispręsta išlaikyti stambius ūkius, tačiau lyginant istorinius duomenis su dabartine situacija esame nusivylę iki šiol vykdyta žemės ūkio politika ir ES teikiama parama, kuri čekams nepalanki. Kadangi Čekijoje vyrauja stambūs ūkiai, jiems 60 tūkst. € paramos lubos nėra palankios pretenduojant į didesnes išmokų sumas. Tai yra katastrofa ir mes sieksime, kad paramos lubos nebūtų įvestos,“ – kalbėjo Čekijos Žemės ūkio rūmų pirmininkas Zdenčk Jandejsek.
Čekiją užplūsta apie 20 % pigesnė kaimyninių šalių produkcija. Čekai nori vienodų išmokų su Vakarų šalimis, nori plėsti gyvulininkystę ir pagerinti dirvos kokybę. Šiuo metu Čekijoje tiesioginės išmokos siekia 296 €/ha, tačiau čekai nori vienodų išmokų su Vokietija. Siekiant šių tikslų čekai ieško sąjungininkų tarp Baltijos šalių, Lenkijos, Vengrijos, ir ypač, Slovakijos. Ypatingai sudėtinga situacija kiaulininkystėje – šalyje dominuoja užsienio prekybos tinklai, kurie nelinkę pirkti čekiškų mėsos gaminių ir todėl kiaulininkystė išgyvena sunkius laikus. Nerimą kelia ir Afrikinis kiaulių maras, nors kol kas panikos nėra. Viso šalyje yra laikoma apie 90 tūkst. paršavedžių (palyginti Lietuvoje 37 tūkst.). Tačiau gyventojų skaičius Čekijoje yra apie 10,5 mln., todėl apsirūpinimo savo šalies kilmės mėsa procentas yra žemas.
Zdenčk Jandejsek lygino Čekijos žemės ūkio gamybos situaciją 1936, 1990 ir 2017 metais. Pagal daugelį gamybos apimčių rodiklių Čekijos žemės ūkio produkcijos gamyba susitraukė nuo 30 iki 50 %. Dėl to čekai kaltina senųjų Europos Sąjungos šalių protekcionistinę paramos sistemą, kuri patogi senosioms ES šalims, tačiau nepalanki naujosioms ES narėms.
Nagrinėti probleminiai klausimai, su kuriais susiduriame ir Lietuvoje – nors gyvulininkystė traukiasi, reikalavimai aplinkos apsaugai ir klimato kaitai didėja. Investicijos į gyvulininkystę menkos, nors Vakarų Europos šalys akivaizdžiai turėdamos gamybos perteklių ir prastesnes aplinkosaugines sąlygas, investuoja į tvartų statybą ir didina gyvulininkystės apimtis.
Buvo paminėtas Prancūzijoje neseniai išleistas įstatymas, ginantis vietos gamintojus ir reguliuojantis antkainius.
Čekams aktuali ūkininkų senėjimo problema, tai matėsi ir konferencijos metu – dauguma dalyvių buvo penkiasdešimtmečiai ir vyresni.
Slovakijos atstovė Jarmila Dubravska informavo, kad 95 puslapių dokumento projektas dėl BŽŪP po 2020 m. jau yra neoficialiai pasiekiamas. Balsavimas dėl jo vyks 2018 m. gegužės 23 d. Europos vadovų taryboje.
Konferencijoje taip pat dalyvavo ir pasisakė Vengrijos, Lenkijos, Slovakijos ir Lietuvos žemės ūkio rūmų atstovai.
„Lietuvoje susiduriame su panašiomis problemomis, todėl turime tęsti bendradarbiavimą, derinti pozicijas, burtis į aljansą ir kartu siekti mūsų šalims palankių rezultatų,“ – kalbėjo ŽŪR vicepirmininkas Algis Baravykas.