Grūdų augintojus vienijantis žemės ūkio kooperatyvas „Panevėžio aruodas” gyvuoja penkerius metus. Ir labai tikėtina, kad gyvuos dar daug metų, nes kloja tvirtus pamatus. Jau 30 ūkininkų jungiančio kooperatyvo durys atviros visiems grūdų augintojams, tačiau priimami tik planuojantys dirbti rimtai, galvojantys apie savo ūkio ir kooperatyvo ateitį. Kalbiname „Panevėžio aruodo“ direktorių Algį Atkočiūną.
Subūrėte komandą iš 30 ūkininkų. Ar tai optimali komanda, ar norėtumėte, kad prisijungtų daugiau?
Žinoma, kad norėtume, tačiau priimame ne tik galinčius bet ir norinčius laikytis kooperatyvo valdybos nustatytų taisyklių. Kitaip kooperatyvas greitai žlugtų.
Kokie pagrindiniai reikalavimai? Tikriausiai jie susiję su kooperatyvo pripažinimu, pavyzdžiui, kad kooperatyvo narys savo užaugintą produkciją realizuotų per kooperatyvą?
Iš esmės galime ir taip sakyti. Bet mes nustatėme reikalavimą, kad per kooperatyvą jo narys realizuotų 80 proc. savo užaugintos produkcijos. Ir šis reikalavimas – ne tik dėl kooperatyvo pripažinimo. Pavyzdžiui, jeigu kreipiamės į banką, tai bankininkai irgi klausia ir prašo dokumentais įrodyti, kokia yra kooperatyvo apyvarta su savo nariais, t.y. ar mes turime užnugarį, ar esame patikimi, ar esame tik popierinis kooperatyvas.
O jums svarbu turėti pripažinto kooperatyvo statusą?
Svarbu. Pats kooperatyvas tuo dar nepasinaudojo, tačiau pasinaudosime ateityje. O štai ES ir valstybės paramos siekiantiems kooperatyvo nariams tai irgi yra svarbu ir jie pasinaudojo tuo, kad yra pripažinto kooperatyvo nariai, t. y. gavo papildomų balų.
Tikriausiai būna norinčių į kooperatyvą įstoti tik dėl tokių pažymų?
Visiems pasakome, kad pažymomis neprekiaujame, jų nedalijame. Nori pažymos – įstok, dalyvauk kooperatyvo veikloje, o po metų ir mes, ir pats kandidatas pamatys ir supras – ar jam verta likti kooperatyve. Tada ir suteiksime pažymą. Tačiau dažniausiai tokiems laikiniems pakeleiviams reikia pažymos ne po metų, o tuoj pat, po kelių dienų.
Apskritai ar ūkininkams užtenka žinių apie kooperacijos naudą?
Vis daugiau ūkininkų supranta. Tiesa, mes dar jaunas kooperatyvas, todėl ne visas paslaugas siūlome. Paprasčiausiai dar neturime galimybių iš karto daug įsigyti trąšų ar chemikalų, neturime tiek tinkamų patalpų. Tačiau visa tai – netolimoje ateityje. Tačiau mes surenkame informaciją – kam, ko ir kiek reikia ir priimame sprendimą. Kita vertus, mes bendraujame su kitais, jau seniau veikiančiais kooperatyvais, esame kooperatyvų asociacijos nariai, juk mes ne konkurentai, o siekiantys to paties tikslo. Kita paslaugų sritis – seminarai. Akivaizdu, kad ūkininkams reikia mokytis ir žinių niekada neužteks, pradedant verslo organizavimo klausimais ir baigiant labai konkrečiais agronominiais patarimais. Kita vertus kooperatyvo nariai gali mokytis vieni iš kitų. Štai šią savaitę grupelė kooperatyvo narių vyks į Estiją – mokysimės.
Koks kooperatyvo veikloje dalyvaujančių narių amžius, kokio dydžio ūkius jie valdo?
Per 80 proc. kooperatyvo narių yra jaunieji ūkininkai. Kooperatyve dalyvauja labai įvairaus dydžio ūkiai – nuo 70 iki 2000 ha. Taigi – skirtingos technologijos, skirtingos užduotys. Bet susitariame.
Vyresnio amžiaus ūkininkai tikriausiai baiminasi jungimosi į kooperatyvus dėl prisiminimų apie praeitį, kamuoja nepasitikėjimo sindromas?
Yra ir to. Tačiau svarbiausia priežastis – stoji į kooperatyvą galvodamas apie savo ateitį. O jeigu ūkininkui jau per 60 -70 metų, tai ūkio ateitis jam mažiau svarbi, ji bus kito savininko rankose. Kita vertus, ir ES bei valstybės paramos ir dėmesio vis daugiau skiriama perspektyviems ūkininkams.