Naujienos

Kviečiame į prof. J.P.Aleksos atminties įamžinimo ceremoniją ir konferenciją

Maloniai kviečiame 2022 m. birželio 3 d. (penktadienį) 10.00 val. atvykti į atminties įamžinimo ceremoniją Kęstučio g. prie namo 27A, Kaune, kuriame 1927–1935 m. gyveno prof. Jonas Pranas ALEKSA. Čia jo atminimui bus atidengta memorialinė lenta bei daroma bendra nuotrauka atminčiai. Atidengę memorialinę lentą visi drauge eisime į Žemės ūkio rūmus (K. Donelaičio g. 2, Kaune), kur prie įėjimo sustosime prie prof. J. P. Aleksos atminimo lentos bendrai nuotraukai.

***

Žemės ūkio rūmuose (K. Donelaičio g. 2, Kaunas)

11:00–11:30 val. Pasitikimo kava

11:30 val.

Konferencijos „Lietuvos Respublikos šimtmečio istorijos žingsnių aidai – prof. Jonas Pranas Aleksa: vakar, šiandien ir rytoj…“  atidarymas

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas

Žemės ūkio rūmų pirmininkas dr. Arūnas Svitojus

Svečiai

12:00–12:30 val.

Pranešimas „Prof. Jonui Pranui Aleksai svarbiausia buvo žmogus, lietuvių tauta ir Lietuva“ – Lietuvių ekonomistas, visuomenės veikėjas Valentinas ALEKSA

12:30–13:30 val. – PIETŪS

13:30–13:50 val. Pranešimas „Prof. J. P. Aleksa – apie valstybės strategiją: pamokos šių dienų Lietuvai“ – pedagogas, visuomenės veikėjas, „Mokslo Lietuva“ vyriausiasis redaktorius dr. Jonas JASAITIS

13:50–14:10 val. Pranešimas Jono Prano Aleksos idėjų pasaulis (Lietuvių žemės ūkio inteligentijos likimo klausimu)“ – Lietuvių žurnalistas, visuomenės veikėjas Valdas VASILIAUSKAS

14:10 -15:00 val. Diskusijos. Konferencijos apibendrinimas.

 

 KVIEČIAME REGISTRUOTIS

*****

JONAS PRANAS ALEKSA

(1879-1955)

Jonas Pranas Aleksa – Pirmosios Lietuvos Respublikos vienas iš kūrėjų, mokslo ir visuomenės veikėjas, agronomas, pedagogas, sociologas, ekonomistas, publicistas, filosofas, XX amžiaus lietuvių tautos dorovės autoritetas, Žemės ūkio akademijos (dabar Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija) garbės daktaras (1929 m.), profesorius (1942 m.). Pirmosios Lietuvos Respublikos žemės ūkio didysis architektas, lietuvių pilietinės visuomenės, ūkininkų savivaldos ir moderniosios strateginio valdymo metodologijos pradininkas. Taip pat vienas pirmųjų   kooperacijos kūrėjų Lietuvoje. Žurnalų ir laikraščių redaktorius bei bendradarbis. Daugelio knygų autorius. Daugelio visuomeninių organizacijų kūrėjas bei narys. Žemės ūkio rūmų įkūrimo 1926 m. iniciatorius ir jų pirmasis vadovas. 1920–1923 m. Lietuvos žemės ūkio ir valstybės turtų ministras, 1926–1927 m. Lietuvos Respublikos Seimo narys, 1926–1935 m. Lietuvos žemės ūkio ministras. Šešių Lietuvos Respublikos Vyriausybių narys. 1920–1923 m. ir 1926–1929 m. Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko pavaduotojas.

Jis su prezidentu Kaziu Griniumi ir kunigu Mykolu Krupavičiumi 1942 m. įteikė Memorandumą – lietuvių tautos savigarbos ir pilietinės drąsos diplomatinį dokumentą vokiečių generaliniam komisarui Kaune, kuriame įvardijo Lietuvos valstybės kolonizavimo vokiečiais sandarą, beviltišką lietuvio ir kitų tautų ūkininkų padėtį mūsų krašte, pateikdami konkrečius okupantų vokiečių piktadarybių faktus, kur nušviečiama kolonistinė, rasistinė bei nepakenčiama nacių politika bei veiksmai lietuvių, lenkų, rusų, žydų ir visų kitų Lietuvos gyventojų atžvilgiu. Drąsiai įvardijo pagrindinį lietuvių tautos tikslą – atkurti Lietuvos nepriklausomybę. Tokio turinio dokumentas buvo įteiktas naciams vienintelis Lietuvoje ir Europoje.

Jis Pirmosios Lietuvos Respublikos laikotarpyje ilgiausiai išbuvo valdžioje, išskyrus šalies Prezidentą Antaną Smetoną ir Ministrą Pirmininką Juozą Tūbelį. Daugiau nei vienuolika metų buvo nepartinis ministras Lietuvos Respublikos Vyriausybėse. 1946 m. Lietuvių Tautinės Tarybos išrinktas šešėlinės Lietuvos Vyriausybės pogrindyje Ministru Pirmininku. Vienintelis XX a. Lietuvos politikas, už patriotinę veiklą kalintas caro žandarų – tris kartus sovietų ir kartą nacių okupantų, mirė nukankintas Sibire.

1990 m. J. P. Aleksos palaikai iš Sibiro atgabenti ir perlaidoti Palangoje, senosiose kapinėse.