Konferencijoje dalyvavęs Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkas dr. Arūnas Svitojus pažymėjo, kad LMSA nariai yra pilietiški ir atsakingi, o pastaraisiais metais asociacijai vadovaujantis dr. Algis Gaižutis – kompetentingas ir pasišventęs savo darbui žmogus. Šiandien visi galime pasidžiaugti pavyzdingai tvarkomais privačiais miškais, nes tai ir yra nuoseklaus LMSA vadovų ir narių darbo rezultatas.
LMSA pirmininką dr. Algį Gaižutį ir narius sveikino Estijos privačių miško savininkų sąjungos vadovas Jaanus Aun, Latvijos miško savininkų asociacijos prezidentas Arnis Muižnieks, Europos žemės savininkų organizacijos (ELO) vadovas Jurgen Tack ir Europos miško savininkų federacijos (CEPF) prezidentas Sven Erik Hammar bei generalinė sekretorė Fanny-Pomme Langue.
Pradėjusi nuo keliasdešimt narių, šiandieną LMSA vienija per 6,5 tūkst. fizinių ir juridinių miško ir žemės savininkų, jiems atstovauja ne tik mūsų šalyje, bet ir tarptautinėje arenoje. Reikšmingas pasiekimas tai, kad privatus miškų ūkis savo prižiūrimų miškų plotais, atliekamais miškininkystės darbais bei medienos ruošos apimtimis, tapo lygiavertis valstybiniams miškams.
Be to, LMSA veikloje Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) vaidmuo taip pat užima reikšmingą vietą. LMSA organizacijos steigiamasis susirinkimas įvyko 1993 m. būtent ŽŪR ir nuo to laiko ji yra aktyvi pagrindinės žemdirbių organizacijos Lietuvoje narė.
Nuo pat pradžių LMSA išsikėlė sau vieną svarbiausių tikslų – sukurti vieningais principais veikiantį, koordinuojantį savo veiksmus ir tuo stiprų privatų miškų ūkį Lietuvoje.
Šiandien tiek miškininkystės autoritetai, tiek politikai pripažįsta, jog Lietuvoje privatūs miškai tvarkomi bei prižiūrimi pakankamai gerai, atliekami visi reikalingi darbai, o ir šalies miškingumo didėjimas pastaraisiais dešimtmečiais vyksta daugiausia privačiose žemėse. Privatūs miškai lygia greta su valstybinių miškų urėdijos valdomais miškais geba aprūpinti šalies ūkį reikiamais medienos ištekliais, dėl didžiulės miško savininkų ir jų miškų įvairovės privačiuose miškuose klesti didelė gamtinė įvairovė, nes kiekvienas savininkas turi kiek kitokius tikslus, supratimą ir ūkininkavimo galimybes. Per pastaruosius daugiau kaip du dešimtmečius LMSA kasmet vykdo pavyzdingai tvarkomų privačių miškų konkursą „Pavyzdingai tvarkoma privati miško valda” , kuris parodo kiek daug įvairiausių iniciatyvų žmonės vykdo gražindami ir prižiūrėdami savo valdas. Tai džiugina ne vien miškų savininkų šeimas, tačiau ir kitus miškuose besilankančius žmones.
LMSA vadovas dr. Algis Gaižutis džiaugiasi pasiekimais
Reikėtų nemažai vardinti, nes kiekvieni metai atneša savų iššūkių, problemų bei pasiekimų. Didžiausias pasiekimas – mokantys ir gebantys tinkamai privačius miškus prižiūrėti bei puoselėti mūsų miškų savininkai. Jau minėjau, kad privatus miškų ūkis savo prižiūrimų miškų plotais, atliekamais miškininkystės darbais bei medienos ruošos apimtimis, tapo lygiavertis valstybiniams miškams.
Didelę dalį asociacijos pastangų ir laiko tenka skirti politikų bei valdininkų įvairių, pavadinkime mandagiai – keistų, teisėkūros iniciatyvų tikslinimui ar net neutralizavimui. Pavyzdžiui, buvo laikas, kai tuometinis miškų viceministras Albertas Vasiliauskas, atvirai pasisakantis prieš privačią miškų nuosavybę, 2003 m. buvo sugalvojęs dešimtmečiu prailginti medžiapjūtės amžių, norėjo įpareigoti kiekvieną miško savininką privalomai įsigyti kasos aparatą ir visokių panašių dalykų. Paminėtuosius du pavyko sustabdyti, sutelkti ir kitas organizacijas bei įtakingus politikus konsoliduotai pozicijai išsakyti.
Daugelis miškų ir žemės savininkų pasinaudojo ES parama miškininkystės veikloms, atėjusią per Bendrąją žemės ūkio politiką, kurią kuruoja Žemės ūkio ministerija. Kad priemonės ir joms skiriamos lėšos atsirastų Lietuvos kaimo plėtros programose, Asociacijai reikėjo daug, argumentuotai ir aktyviai dalyvauti atstovaujant ne vien mūsų narių, bet ir visų miško savininkų interesus. Kai kas pavyko, nes prieš du finansinius laikotarpius buvo sudarytos išties palankios sąlygos naujų miškų įveisimui žemės ūkio apleistose ir nenaudojamose žemėse, vėliau buvo reikšminga parama investicijoms į miškininkystės technologijas, naujos miškų technikos įsigijimui, pastaruoju metu daug pastangų įdėjome, kad būtų patrauklu vykdyti taip reikalingus jaunuolynų ugdymo darbus, kad tapo įmanoma tik patvirtinus realius įkainius už atliekamus darbus.
Jeigu minėti pastarojo meto ypač daug pastangų pareikalavusius darbus, iš karto sakysiu, yra dalyvavimas paskutiniųjų dviejų metų Aplinkos ministerijos inicijuotame Nacionaliniame miškų susitarime. Pavyko pasiekti susitarimą labai sunkioje temoje „Privačios nuosavybės ir viešojo intereso santykis”, atstovėti privačios nuosavybės interesus kitose susitarimų temose. Nors Nacionalinis miškų susitarimas dar neužbaigtas dėl nesutarimų 3 (iš 9) svarbiose temose, tačiau pasiektas įdirbis tikrai yra geras pagrindas tobulinant šiuo metu nauja redakcija rengiamiems Miškų ir Saugomų teritorijų įstatymams.
Minint garbingą miško savininkų 30-metį LMSA vadovas dr. Algis Gaižutis palinkėjo išlinkti Tėvynės patriotais, pilnateisiais savo turto šeimininkais, pasitikėti savimi, šeima ir bičiuliais asociacijoje, gausinti bei puoselėti mūsų miškus, kad jie džiugintų žmones ir būtų turtingi gamtos gausa.
Priminsime, kad LMSA priklauso Europos žemės savininkų organizacijai (ELO), Tarptautiniam šeimos miškų aljansui (IFFA) ir Europos privačių miškų savininkų konfederacijai (CEPF).