Kai kuriose Lietuvos vietose ūkininkai kenčia nuo drėgmės stygiaus, tačiau bent jau Rokiškio rajono žemdirbiai norėtų, jog lietus greičiau liautųsi. Prieš keletą dienų šiame krašte per parą iškrito kone dviejų mėnesių kritulių kiekis.
Terminai nelaukia
Užpilti žmonių namų rūsiai, išplauti keliai, po vandeniu skęstantys ūkininkų pasėliai, kai kuriuose tvenkiniuose į krantus išplaukusios žuvys – tokį vaizdą dalis Rokiškio rajono gyventojų pamatė gegužės 29-osios rytą. Liudininkų teigimu, kai kuriose vietovėse per parą iškrito net iki 100 mm kritulių.
Kol kas šio krašto žemdirbiai dar tik skaičiuoja būsimus nuostolius, tačiau akivaizdu, jog jie bus milžiniški. Laukuose telkšo didžiulės balos, pasėliai skęsta. Dalis jų tikrai išmirks, supus, o ir tie, kurie išliks, greičiausiai bus silpnesni, juos lengviau puls ligos.
„Vienas mano 10 ha vasarinių kviečių plotas šiuo metu yra po 10-15 cm vandens sluoksniu. Pasėliai jau gelsta, greičiausiai iš jų nieko neliks. Gaila, tačiau gamtos neįmanoma kontroliuoti, todėl belieka susitaikyti ir daryti tai, kas priklauso nuo mūsų. O derlių turėsime tokį, kokį duos Dievas“, – kalbėjo Rokiškio rajone, Juodupės seniūnijoje, ūkininkaujantis Vidmantas Meilus.
Jis pasakojo, kad jo kraštas nuo lietaus nukentėjo ne tik gegužės 29-osios naktį. Lietus Rokiškio rajoną be pertraukos merkia pastarąsias dvi savaites.
„Stoja visi ūkio darbai, nes neįmanoma įvažiuoti į laukus. Neina sėti grikių, purkšti rapsų. Bent jau rapsus purkšiu iškart, kai tik bent šiek tiek pradžius. Juk terminai nelaukia“, – kalbėjo V. Meilus.
Gali tekti ilgai laukti
Kitas Rokiškio krašto ūkininkas Vytis Baškevičius pasakojo nuolat matuojantis kritulių kiekius. Jo teigimu, per pastarąsias 10 dienų šiame rajone iškrito mažiausiai 150 mm lietaus.
„Aišku, didžiausias kiekis buvo prieš keletą dienų. Tuomet bent jau mano turimoje matuoklėje vieną rytą buvo 15 mm vandens, o jau kitą – 70 mm. Vadinasi, per parą iškrito 55 mm kritulių. Bet pas kitus pažįstamus ūkininkus drėgmės buvo dar daugiau“, – pasakojo ekologinio ūkio savininkas V. Baškevičius.
Kaip ir V. Meilus, jis labiausiai apgailestavo, kad dėl nepalankių orų sąlygų stoja visi ūkio darbai. V. Baškevičius pasakojo, jog dėl to, kad negali su traktoriumi įvažiuoti į laukus, kol kas liko nepasėta 20 ha avižų. Vietoje jų greičiausiai ūkininkui teks sėti grikius arba garstyčias.
„Jei daugiau nelytų, į vienus laukus įvažiuoti galėčiau gal po savaitės, tačiau norint patekti į kitus greičiausiai reikėtų ir dviejų savaičių. Šis pavasaris tikrai neeilinis. Iš pradžių šalnos apkandžiojo pasėlius, net dobilų augimą sustabdė, o dabar dar tas nežmoniškas lietaus kiekis kaišioja pagalius į ratus! Pernai mūsų rajoną irgi buvo nuskalbusi didžiulė liūtis, bet tada ji buvo labiau lokali, žalos pridarė tik nedideliame plote. Apskritai, praėjusiais metais pavasaris taip pat buvo drėgnas, bet tada viskas greitai išdžiūvo ir didelių problemų neturėjome. Šiemet viskas jau kitaip“, – kalbėjo V. Baškevičius.
Skirtinga situacija
Dar vienas Rokiškio rajono, Jūžintų seniūnijos, žemdirbys Domantas Davainis sakė, jog didžiosios dalies jo valdomų laukų minėta liūtis pernelyg nepaveikė, tačiau labiausiai jis baiminosi, kad dėl drėgmės nesupūtų žirnių plotai. Kaip ir kiti kalbinti pašnekovai, vyras taip pat negali įvažiuoti į laukus, todėl stoja dauguma numatytų darbų.
„Technologinės vėžės pilnos vandens, žemės dirbti negalime, visur telkšo balos. Kol kas lieka nepasėti grikiai. Pagrindinės mano žemės – Panemunėlėje. Kai visą rajoną skalbė liūtis, čia iškrito tik 23 mm kritulių. Turiu laukų ir prie Sartų. Ten situacija daug blogesnė. Ten keliai išplauti, grioviai pilni vandens. Kastuvais net teko vandenį semti į griovius, kad greičiau pradžiūtų. Manau, kad prie mūsų namų užteks 3-4 dienų, jog vėl būtų sausa, tačiau kitur gali būti, kad neužteks ir dviejų savaičių“, – prognozavo D. Davainis.
Augalininkystės ūkį valdantis žemdirbys nedrįso prognozuoti šio sezono derliaus, tačiau pripažino, kad gerų rezultatų tikėtis greičiausiai jau neverta, nes būsimam derliui pakenkė ne tik liūtys, bet ir pavasarinės šalnos.
Patys tvarkosi
Kalbinti Rokiškio rajono žemdirbiai pasakojo, kad šį kraštą nusiaubusios liūtys dar labiau į viešumą iškėlė senas melioracijos įrenginių problemas. Kaip ir didžiojoje dalyje Lietuvos, šiame krašte melioracijos įrenginiai yra gerokai nusidėvėję. Daug metų veikęs drenažas prastai funkcionuoja, o grioviai dėl užžėlimo sąnašomis neatlieka savo funkcijos. Siekdami, kad jų valdomuose plotuose nestovėtų vanduo, ūkininkai patys visomis išgalėmis stengiasi juos melioruoti.
„Melioracijos sistemas tvarkome asmeninėmis lėšomis arba su vietos Savivaldybės pagalba. Tenka investuoti tikrai ne mažas pinigų sumas. Dauguma žemdirbių supranta, kad jei melioracijos įrenginiai tinkamai nefunkcionuos, gero derliaus tikėtis neverta“, – svarstė V. Baškevičius.
Tiesa, jis pabrėžė, kad net puikiai veikianti melioracijos sistema nepajėgi apsaugoti laukų nuo tokių gausių liūčių, kokios neseniai nusiaubė Rokiškio rajoną.
„Mūsų vietovė gana kalvota. Tai daug vandens nusėda pakalnėse. Jei kritulių kiekis per parą neviršija 20 mm, tai vanduo dar spėja susigerti į žemę, tačiau jei palyja gausiau, jau niekas nepadeda“, – sakė V. Baškevičius.
