2023 m. rugsėjo pabaigoje Perudžos universitete (Italija), kuris yra vienas seniausių Italijoje (įkurtas 1308) įvyko Erasmus + projekto „Gyvulininkystė ir „One Health“ metodas: daugiadisciplininės technikų profesinio mokymo sistemos link“ (angl. „Livestock farming and One Health approach: Towards a multidisciplinary VET framework for technicians“, trumpinys – LIVET) susitikimas.
Lietuvai atstovavo Žemės ūkio rūmų konsultantai Modestas Rezgys ir Alvydas Pečiulaitis bei Aukštaitijos profesinio mokymo centro projektų vadovė Justina Levenauskienė ir profesijos mokytoja Gedvilė Vinslauskaitė.
Susitikime dalyvavo šešių šalių atstovai: Perudžos universitetas (Italija), CESAR Žemės ūkio ir kaimo plėtros centras (Italija), Politechnikos institutas UniLasalle (Prancūzija), Normandijos regioniniai žemės ūkio rūmai (Prancūzija), Nienburgo žemės ūkio technikos centras (Vokietija), Klužo-Napokos žemės ūkio mokslų ir veterinarijos universitetas (Rumunija), Latvijos biomokslų ir technologijų universitetas (Latvija), Latvijos ūkininkų sąjunga (Latvija), Aukštaitijos profesinio rengimo centras (Lietuva) ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmai.
„Susitikime aptarėme ne tik projekto tikslus, susiderinome veiklos planus, bet ir apsikeitėme nuomonėmis apie projekto naudą kiekvienos, dalyvaujančios projekte šalies, jaunimui.Buvo smagu susitikti su kolegomis iš Prancūzijos žemės ūkio rūmų (Normandijos regiono), su kaimynais latviais, Nienburgo žemės ūkio technikos centro atstovais, nes su šiomis institucijomis Lietuvos žemės ūkio rūmai bendradarbiauja jau gerokai per dvidešimt metų. Svarbu, kad projekto metu sukurta nauja, informacija būtų naudinga ir pasiekiama visų šalių mokiniams ir studentams, todėl daug dėmesio skyrėme projekto komunikacijos planui ir bendradarbiavimui tarp partnerių”, – pažymi susitikime dalyvavęs ŽŪR atstovas Modestas Rezgys.
Iššūkiai gyvulininkystėje
Gyvulininkystės sektorius šiandien susiduria su daugybe iššūkių, pradedant mažėjančia pasauline gyvūninės kilmės produktų paklausa ir baigiant didėjančiu spaudimu laikytis tvarios praktikos. Zoonozės – ligos, kurios gali būti perduodamos žmonėms iš gyvūnų, pavyzdžiui, COVID-19, – išryškina gyvybiškai svarbų gyvūnų ir žmonių sveikatos ryšį. Integruoto metodo įgyvendinimas gyvulininkystėje yra iniciatyvi strategija, padedanti sušvelninti tokius iššūkius. Jis padeda spręsti tokius svarbius klausimus kaip gyvūnų sveikata ir gerovė, maisto sauga ir aplinkos tvarumas, taip mažinant riziką ir užtikrinant ilgalaikį sektoriaus gyvybingumą. Šis įvairiapusis metodas padeda laiku nustatyti ir valdyti galimas grėsmes, optimizuoti išteklių naudojimą ir skatinti atsakingą sektoriaus praktiką.
Integruotas metodas žemės ūkyje naudingas ne tik aplinkai ir visuomenės sveikatai, bet turi ir akivaizdžių ekonominių privalumų. Racionalizuodami veiklą ir optimizuodami išteklių paskirstymą, ūkininkai gali pasiekti didesnį pelningumą su mažesnėmis sąnaudomis. Dėmesys tvariai praktikai gali atverti naujas rinkas ir pritraukti vartotojų segmentus, ieškančius atsakingai pagamintų prekių. Integruotas metodas užtikrina tvirtesnį ir atsparesnį verslo modelį, kuris gali prisitaikyti prie rinkos svyravimų, reguliavimo pokyčių ir naujų iššūkių. Taip sukuriamas tvaresnis ir pelningesnis žemės ūkio sektorius, galintis palaikyti pragyvenimo šaltinius ir prisidėti prie platesnio masto ekonominio vystymosi.
„One Health“ metodas
„One Health“ – tai integruotas, vienijantis metodas, kuriuo siekiama tvariai subalansuoti ir optimizuoti žmonių, gyvūnų ir ekosistemų sveikatą. Jame pripažįstama, kad žmonių, naminių ir laukinių gyvūnų, augalų ir platesnės aplinkos (įskaitant ekosistemas) sveikata yra glaudžiai susijusi ir tarpusavyje priklausoma. Šis metodas sutelkia įvairius sektorius, disciplinas ir bendruomenes įvairiais visuomenės lygmenimis, kad jos dirbtų kartu, siekdamos skatinti gerovę ir kovoti su grėsmėmis sveikatai ir ekosistemoms, kartu tenkindamos bendrą švaraus vandens, energijos ir oro, saugaus ir maistingo maisto poreikį, imdamosi veiksmų dėl klimato kaitos ir prisidėdamos prie darnaus vystymosi.
Tačiau iki šiol šis metodas buvo taikomas tik platesniu politiniu lygmeniu ir akademinėje bendruomenėje, o moksliniai tyrimai dar nepasiekė į žemės ūkio profesinio švietimo ir mokymo sektoriaus bei darbuotojų, kurie turėtų kasdien naudotis šia sistema kontaktuodami su gyvūnais ir aplinka. Atsižvelgiant į tai, vis dar trūksta išsamaus gyvulininkystės ramsčių (aplinka, gerovė, sveikata ir kiti socialiniai ir ekonominiai aspektai), susijusių su „One Health“ metodu, vaizdo. Todėl mokslininkai, suinteresuotosios šalys ir praktikai turėtų parengti daugiadisciplininį ir tarpdisciplininį bandymą, kad būtų galima standartizuoti įvairias gamybos galimybes ir sudaryti sąlygas jas išmatuoti bei palyginti.
Projekto tikslai
LIVET tikslas – sukurti daugiadisciplininę profesinio mokymo sistemą, kurioje būtų sprendžiami unikalūs gyvulininkystės sektoriaus iššūkiai taikant „One Health“ metodą, kad būtų skatinama gyvūnų gerovė, kovojama su endeminėmis ir naujomis zoonozėmis, mažinamas antimikrobinių medžiagų vartojimas ir atsparumas joms. Siekiant šio tikslo, projektui keliami šie konkretūs tikslai:
- Sukurti išsamią, standartizuotą profesinio mokymo programą, atitinkančią 5 Europos kvalifikacijų sandaros (EKS) lygį, ir mokymo medžiagos rinkinį, skirtą gyvulininkystės sektoriaus vadovams, būsimiems vadovams ir specialistams, susijusiems su „One Health“ metodu, kad jie galėtų ugdyti daugiadisciplinines kompetencijas ir veikti įvairiose srityse;
- Skatinti žemės ūkio darbuotojų ir specialistų kvalifikacijos kėlimą ir perkvalifikavimą, kad darbo rinkoje būtų lengviau įsisavinti „One Health“ praktiką, galinčią sustiprinti maisto saugą ir pagerinti visuomenės sveikatą;
- Stiprinti mokslinių tyrimų, akademinės bendruomenės, profesinio mokymo teikėjų, darbo rinkos ir politikos formuotojų ryšius, siekiant palengvinti inovacinių metodų sklaidą gyvulininkystėje, kad būtų sprendžiami ekonominiai, socialiniai ir aplinkos tvarumo klausimai.
Projekto tikslinės grupės
Projekto metu siekiama įtraukti įvairius žemės ūkio sektoriaus specialistus ir būsimus specialistus, ypač žemės ūkio technikos profesinio mokymo įstaigų absolventus, žemės ūkio ar veterinarijos mokslų bakalauro studijų studentus, ūkių patarėjus, konsultantus, technikus ar gyvulininkystės ūkių prižiūrėtojus, dirbančius gyvulininkystės ūkiuose, ir specializuotus gyvulininkystės darbuotojus, atliekančius vadovaujančias funkcijas.
Pagrindiniai rezultatai
Sukurti unikalią ir novatorišką profesinio mokymo programą, atitinkančią 5-ąjį EKS lygį, ir 2025 m. balandžio mėn. pradėti bandomuosius testavimus. Į mokymo programą bus įtrauktas išsamus mokymosi medžiagos rinkinys kartu su politinėmis rekomendacijomis, kaip į regionines, nacionalines taisykles bei Europos reglamentus įtraukti „One Health“ metodą.
Projekto metu taip pat numatyta:
- 75 valandų trukmės internetinis kursas, kuriame daugiausia dėmesio bus skiriama „One Health“ metodo taikymui Europos gyvulininkystės sektoriuje;
- Trys nacionaliniai specializacijos kursai gyvūnų gerovės, zoonozių ir antimikrobinių medžiagų naudojimo ir atsparumo temomis, kuriuos ves konsultantai, akademiniai tyrėjai ir tarptautiniai ekspertai;
- Rudens mokykla apie „One Health“ metodą ir integruotą rizikos valdymą;
- 150 valandų trukmės stažuotė 60 besimokančiųjų nacionalinėje arba Europos įmonėje.
Projektą finansuoja Europos Sąjunga. Išreikštos nuomonės ir požiūriai yra tik autoriaus (‑ių) ir nebūtinai atspindi Europos Sąjungos ar Europos švietimo ir kultūros vykdomosios įstaigos (EACEA) požiūrį ir nuomonę. Nei Europos Sąjunga, nei EACEA negali būti už jas atsakingos.
Funded by the European Union. Views and opinions expressed are however those of the author(s) only and do not necessarily reflect those of the European Union or the European Education and Culture Executive Agency (EACEA). Neither the European Union nor EACEA can be held responsible for them.
