Balandžio 8 d. LSMU Gyvulininkystės institutui priklausančiame istoriniame Baisogalos dvare bei žemės ūkio bendrovėje „AUGA Skėmiai“ LR Žemės ūkio rūmai (LR ŽŪR) pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos priemonės „Žinių perdavimas ir informavimo veikla“ veiklos sritį „Parama parodomiesiems projektams ir informavimo veiklai“ priemonę pristatė projektą „Kokybiškos sėklinės medžiagos paruošimas siekiant mažinti produkcijos savikainą, didinti produktyvumą ir gerinti produkcijos kokybę“.
Šiame renginyje ūkininkams buvo pateikta konkreti informacija, papildyta ES rinkoje jau taikomos Ukrainos mokslininko sukurtos sėklos apdorojimo technikos pristatymu. Kai kurie ūkių savininkai ukrainiečio sukurta sėklų apdorojimo technika tą pačią dieną pasinaudojo ir šįmet atidžiau stebės kai kuriuos savo laukus – lygins, kaip pasikeitė derliaus rezultatai.
Nauji iššūkiai ir galimybės
Kodėl LR ŽŪR ėmėsi šio projekto? Pasak renginyje dalyvavusio LR ŽŪR direktoriaus Sigito Dimaičio, todėl, kad ši pagrindinė šalies žemdirbių organizacija ne tik gina įvairių sričių žemdirbių interesus LR Vyriausybėje ir Europos Komisijoje, bet ir siekia žemdirbiams perduoti jiems naudingas inovatyvias žinias, patarimus, konsultacijas, kurios padėtų siekti geresnių rezultatų ūkininkaujant.
„Augalininkyste užsiimantiems žemdirbiams kyla vis daugiau iššūkių, pradedant aštrėjančia konkurencija ne tik su Amerikos ir ES, bet ir su Rusijos bei Ukrainos grūdų augintojais. Todėl reikia ieškoti produkcijos savikainos mažinimo būdų. Kiti iššūkiai – iš aplinkos apsaugos srities. Lietuva pasirašė vadinamąjį Paryžiaus susitarimą, kuriame itin didelis dėmesys skiriamas klimato atšilimui, vandens taršos mažinimui (teks mažinti azotinių trąšų kiekius). Todėl turime ruoštis aštrėjančiai konkurencijai ir ieškoti galimybių, kaip išsaugoti derlingumą“, – sakė S.Dimaitis.
Viena iš galimybių – pasinaudoti inovatyviais mokslininko iš Ukrainos Leonido Fadejevo pasiūlymais.
„LR ŽŪR projektas grūdų augintojams pateiks galimybes, o ūkininkai patys nuspręs ar verta jomis pasinaudoti, ar ieškoti kitų savikainos mažinimo būdų“, – sakė S.Dimaitis.
Tikslas – paruošti stiprias sėklas
Mokslų daktaras iš Charkovo Leonidas Fadejevas Lietuvoje vieši antrą kartą. Šį kartą jis pristatė savo įmonės „Fadeev Agro“ sukurtą ir patentu įteisintą grūdų paruošimo sėjai mašiną.
„Mano taikoma sėklų paruošimo sėjai technologija jau įdiegta ne tik Ukrainoje, kai kuriose Rusijos srityse, Kazachstane, bet ir Lotynų Amerikoje bei ES šalyse, pavyzdžiui, Rumunijoje ir Bulgarijoje. Iš Baltijos šalių mano technologija pirmieji susidomėjo lietuviai“, – sakė L.Fadejevas.
Pasak mokslininko, įmanoma padidinti žemės panaudojimo efektyvumą nealinant dirvožemio. Jo dėmesio centre – stiprių, nepažeistų sėklų paruošimas sėjai.
„Daugelis ūkininkų net nenujaučia, kad sėklų apdirbimui naudodami šiuolaikinę ir kažkodėl našia vadinamą techniką, praranda 20-30 proc. derliaus. Taip yra todėl, kad šiuolaikinės technikos kūrėjai pirmiausia rūpinasi, kaip sėklas apdirbti kuo greičiau, bet mažai galvoja apie tai, kad tokios technologijos sužeidžia didelę dalį grūdų“, – aiškino L.Fadejevas.
Mokslininkas pateikė atliktų tyrimų rezultatus apie sėklų atrinkimą, apdirbimą, parengimą sėjai.
„Grubios grūdų transportavimo linijos, konvejeriai, valymo sietai ir kt. dažniausiai pagaminti iš tokių medžiagų, kurios pažeidžia daug grūdų, be to, kai kuriose linijose siekiama grūdus transportuoti 30-35 m/s greičiu, todėl didelė dalis grūdų pažeidžiami ir pasėti net nesudygsta, arba serga“, – aiškino L.Fadejevas.
Mokslininkas sukūrė iš esmės kitaip veikiančią grūdų paruošimo sėjai mašiną, naudojo kitokias medžiagas. Tokias dvi mašinas Lietuvos ūkininkai ir apžiūrėjo ŽŪB „AUGA Skėmiai“ patalpose.
Derlingumas ir kokybė
Kooperatyvo „Kulvos žemė“ vadovas Alfonsas Bagdonas iš renginio į grūdų augintojų kooperatyvą irgi parsivežė ukrainiečio mašina paruoštų vasarinių kviečių sėklos.
„Pasiūlymas sudomino, nes mokslininko argumentai pagrįsti. Mes patys pastebime, kad dalis įprastomis mašinomis paruoštos sėklos apdirbant yra pažeidžiama ir dėl šios priežasties prarandame dalį derliaus. Išbandysime, palyginsime“, – sakė Bagdonas.
L.Fadejevas tikino, kad derlingumas padidės 20-30 proc.
„Dar geresnius duomenis gavome Rusijos Omsko srityje dirbančių vokiečių fermerių ūkyje. Kitas niuansas – grūdų kokybė. Tokios kokybės grūdų dirbant įprastomis mašinomis pasiekti neįmanoma“, – sakė L.Fadejevas.
Kiek tokia mašina kainuotų?
L.Fadejevas sakė, kad jo gaminamų mašinų kaina yra 3-4 kartus mažesnė nei tokio pobūdžio mašinos Lotynų Amerikoje. Renginyje apie probiotikus ir organines trąšas konkrečių patarimų pateikė UAB „Sadera“ projektų vadovas Raimond Prokopovič.
Projekto pradžia
LR ŽŪR vykdomas projektas „Kokybiškos sėklinės medžiagos paruošimas siekiant mažinti produkcijos savikainą, didinti produktyvumą ir gerinti produkcijos kokybę” Nr. 14PA-KK-18-1-03472-PR001 bus vykdomas 10 bandomųjų ūkių, kurie suskirstyti į 5 grupes:
1. Ekologiniai ūkiai.
2. Intensyvios gamybos ūkiai iki 300 ha ploto palankiose ūkininkauti vietovėse.
3. Intensyvios gamybos ūkiai iki 300 ha ploto mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse.
4. Intensyvios gamybos ūkiai nuo 300 iki 900 ha ploto palankiose ūkininkauti vietovėse.
5. Intensyvios gamybos ūkiai daugiau kaip 900 ha ploto palankiose ūkininkauti vietovėse.
Šį kartą mokslininko iš Ukrainos L.Fadejevo sukurta grūdų paruošimo sėjai mašina pasinaudojo septyni bandomieji ūkiai: Sauliaus Žliobos (Prienų r.), Neringos Budrevičienės (Vilkaviškio r.), Linos ir Vidmano Meilų (Rokiškio r.), UAB „Šaka“ (Šakių r.), ŽŪK „Kulvos žemė“ (Jonavos r.) bei Česlovo Tallat- Kelpšos (Kauno r.), K. Laduko (Joniškio r.). Dar trys ūkiai tai padarys artimiausiu laiku.