LR ŽŪR Tarptautinių ryšių komitetas (TRK): pagarba įvairioms nuomonėms ir kompromisiniai sprendimai

LR ŽŪR atstovai nuolat dalyvauja COPA/COGECA  grupių bei kitų tarptautinių žemdirbių organizacijų posėdžiuose, todėl TRK nariai aptarė svarbiausius klausimus, kurie bus nagrinėjami artimiausiu laiku. Labai svarbu, kad Lietuvos atstovai Briuselyje gintų ne siaurus kurios nors vienos ar kelių organizacijų, bet absoliučios daugumos Lietuvos žemdirbių interesus. Ne paslaptis, kad TRK nariai turi skirtingų nuomonių, tačiau posėdžiuose jos tol gludinamos, kol pasiekiamas kompromisas.

 

Posėdyje dalyvavo TRK pirmininkas dr. Arūnas Svitojus, bei TRK nariai: Algis Baravykas, Vitalija Kuliešienė, dr. Algis Gaižutis, Sigitas Dimaitis, Vytautas Buivydas, Saulius Daniulis, prof. dr. Audrius Kučinskas, Virginija Žliobienė bei LR ŽŪR Tarptautinio skyriaus vedėja Živilė Vitkienė.

Europos žaliasis kursas ir susijusios strategijos

LR ŽŪR Tarptautinio skyriaus vedėja Živilė Vitkienė TRK nariams pristatė naujausius ES narių laukiančius iššūkius, kuriuos įgyvendinant, derantis dėl sąlygų, ginant Lietuvos žemdirbių interesus prisidės ir LR ŽŪR. Tarp svarbiausių iššūkių – ES biudžeto tvirtinimas. Regis tai padaryti pavyks jau greitai, nes neliko pagrindinės kliūties – ES pavyko išvengti akligatvio dėl santykių su Lenkija ir Vengrija. Šių metų gruodžio 18 d. numatyta surengti vadinamąjį trialogą.  Tarp artimiausių įvykių galime paminėti, kad 2021 – aisiais ES Tarybai vadovaujančią Vokietiją pakeis Portugalija. Tačiau tai – tik formalumas. Kur kas svarbesnė prognozė, kad dėl Covid – 19 pandemijos BŽŪP priėmimo procesas gali užtrukti iki 2021 – ųjų vidurio.

Naujojo laikotarpio metu ES turės pakeisti, papildyti daugybę teisės aktų dėl ES Žaliojo kurso. Žemės ūkio sričiai bene svarbiausia yra ES Biologinės įvairovės strategija iki 2030 – ųjų. Svarbi strategija „Nuo ūkio iki stalo“.

„Bus siekiama net iki 50 proc. sumažinti pesticidų naudojimą ir jų keliamą riziką, iki 20 proc. sumažinti trąšų naudojimą, iki 50 proc. sumažinti ūkiniams gyvūnams ir akvakultūrai naudojamų antimikrobinių medžiagų pardavimus bei iki 25 proc. žemės ūkio paskirties žemės skirti ekologiniam ūkininkavimui“, – informavo Ž.Vitkienė.

ES pradės įgyvendinti ilgalaikį tikslą – pasiekti, kad iki 2050 – ųjų ES šalyse neliktų ar ženkliai sumažėtų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, o ekonomikos augimas būtų nesusijęs su išteklių naudojimu. Ir tai – ne fantastikos sritis, o realūs planai.

Perlenkta lazda dėl aplinkosaugos

Tarp TRK narių užvirė diskusijos dėl konkrečių aplinkosaugos niuansų. Štai A.Baravykas pasidalijo pastebėjimais dėl buvusio žemės ūkio ministro pasirašyto paskutinio dokumento dėl pakeisto Mėšlo ir srutų tvarkymo aprašo.

„Ministras pasirašė, kaip ir visada, nesitaręs su žemdirbių savivalda ir patenkintas išėjo į Seimą“, – pažymėjo A.Baravykas.

Kodėl A.Baravykas priekaištavo eksministrui?

„Pasitikrinau ES pateiktus duomenis dėl CO2 emisijos pokyčių nuo 1990 iki 2017 m. Taigi Lietuva CO2 emisiją nuo 1990 – ųjų sumažino net 60 proc. ir tarp ES narių užima pirmąją vietą. Tai kodėl mes norime dar labiau išsiskirti? Gal palaukime, kol kitos ES šalys mus pasivys, o iki 2030 – ųjų  mūsų ūkininkai galėtų sėkmingiau konkuruoti bendrojoje rinkoje?“, – klausė ir stebėjosi A.Baravykas.

Paprastai kalbant, daugelyje ES šalių ūkiuose matome mėšlo krūvas, o Lietuvoje, kuri pagal daugelį ekonominių kriterijų stipriai atsilieka nuo daugelio ES narių, bus laikomasi bene griežčiausių aplinkosaugos reikalavimų.

S.Daniulis kritikavo ūkininkus, pasidavusius raginimui imtis neariminio žemės įdirbimo. Pasak S.Daniulio, viešai kalbama tik apie tokio žemės dirbimo privalumus, bet nutylima, kad taip dirbant ženkliai išauga augalų apsaugos priemonių naudojimas.

Iš esmės S.Daniuliui pritarė S.Dimaitis: „Šią technologiją gali naudoti tik nedidelė ūkininkų dalis, išmananti tokio žemės dirbimo niuansus. Tik atrodo, kad ji paprasta. Ji gera, tačiau sudėtinga, nes iš ūkininkų reikalauja didelės atsakomybės ir tikslumo“.

„Kalbame apie naujas strategijas, tačiau turime suprasti, kad jos jau pradedamos realizuoti per teisiškai įpareigojančias iniciatyvas, nors galutinai dar nesutarta dėl BŽŪP. Turėtume atidžiai sekti šį procesą ir aktyviai jame dalyvauti, nevėluoti“, – pažymėjo dr. A.Gaižutis.

Dėl naujo laikotarpio Bendrosios žemės ūkio politikos

Ž.Vitkienė TRK nariams pristatė šių metų lapkričio 10 d. ES narių bei Europos Parlamento priimtą susitarimą dėl bendro ES biudžeto – 2021-2027 m. skiriama 1,074 trilijono EUR. Iš šios sumos per 50 proc. lėšų bus skirta modernizavimui remti, tame tarpe moksliniams tyrimams bei inovacijoms.

Be kita ko, 30 proc. lėšų bus skiriama kovai su klimato kaita.

Žinia, LR ŽŪR atstovai nuolat dalyvauja COPA/COGECA  grupių posėdžiuose, todėl TRK nariai aptarė klausimus, kurie bus nagrinėjami artimiausiu laiku: Ekoschemos ir jų dalis I ramstyje, joms keliami reikalavimai ir Galimos pasekmės, tiesioginių iš mokų dalis I ramstyje ir jų ribojimas, parama jauniesiems ūkininkams bei žaliojo kurso poveikio vertinimas.

Svarbi ne tik parama, bet ir sugebėjimas ją efektyviai panaudoti

TRK nariai aptarė paminėtus klausimus. Tiesa, diskusijos dėl tiesioginių išmokų (TI) ribos arba vadinamųjų „lubų“ tęsiasi jau daugiau nei metus ir Lietuva vis dar nepriėmė galutinio sprendimo. Kokia LR ŽŪR nuomonė?

LR ŽŪR pirmininkas dr. A.Svitojus nepiršo savo nuomonės: „Turime įvertinti visų argumentus. Nors tai – mūsų valstybės sprendimas, tačiau svarbu įvertinti ir kitų šalių nuomones, turime susitarti su Seimu bei Vyriausybe, kad derybininkai laikytųsi konkrečios pozicijos, o ne kalbėtų savo galva“.

Nors TRK nuomonės buvo skirtingos, tačiau bendra kryptis jau ryškėja – „lubos“ turi būti. Kitas reikalas, kaip pasiekti, kad gautas lėšas smulkieji bei vidutiniai ūkininkai panaudotų efektyviai, kad jos nebūtų tiesiog pravalgomos.

TRK nariai atkreipė naujojo žemės ūkio ministro pasiūlymą Lietuvoje steigti ūkius – inkubatorius, kuriuose ūkininkavimo pagrindus galėtų gauti siekiantys ūkininkauti jaunieji ūkininkai. Prie inkubatorių veiklos galėtų svariai prisidėti turintys tiek patirties, tiek teorinių žinių LR ŽŪR specialistai bei konsultantai.

V.Buivydas TRK nariams priminė, kad nereikėtų vėl veltis į diskusijas dėl TI ribojimo, nes šį klausimą iš esmės jau aptarė LR ŽŪR taryba. Juo labiau, kad tai rekomenduoja net Europos Komisija.

„Priminsiu, kad Lietuva, nors žadėjo jauniesiems ūkininkams skirti, 4,5 proc. vadinamojo TI voko, tačiau ŽŪM nepajudėjo iš mirties taško – nusprendė skirti tik 2 proc. TI voko, t.y. mažiausiai, kiek įmanoma skirti. ES šalyse pradeda vyrauti nuomonė, kad jauniesiems ūkininkams būtų skiriama nuo 4 iki 8 proc. TI lėšų“, – priminė V.Buivydas.

S.Dimaitis sakė, kad parama jauniesiems ūkininkams turėtų būti dvejopa – tiek didesnė parama, tiek gilinant jų žinias inkubatoriuose.

Prof. dr. A.Kučinskas kalbėjo apie Vokietijos patirtį: „Vokietijoje net neleidžiama perimti, paveldėti ar įsigyti ūkio, jeigu jaunasis ūkininkas nepateikia dokumentų apie specializuotų mokslų baigimą. Šiuolaikinis ūkininkavimas reikalauja gilaus išmanymo. Iš savo patirties galiu pasakyti – yra atvejų, kai bendrauji su jaunu ūkio savininku ir supranti, kad jo rezultatai bus prasti“.

Pasak S.Dimaičio, šis TRK posėdis nuotoliniu būdu parodė, kad galima labai sėkmingai rengti išsamias diskusijas, surasti naujų idėjų.

„Posėdžių nuotoliniu būdu patirtis parodė, kad tokie posėdžiai yra efektyvūs, naudingi, kad tiek TRK nariai turi galimybę viešai išsakyti įvairias nuomones, galime diskutuoti ir galiausiai surasti kompromisus“, – sakė S.Dimaitis.