facebook

Akies krašteliu – žvilgsnis į 2050 – ųjų žemės ūkį

Laukuose – piktžoles naikinantys dronai, autonomiškai valdomi traktoriai ir kombainai, obuolius ir net braškes skinančios mašinos, augalų būklę realiu laiku stebinti ir sprendimus dėl darbų priimanti technika, bet kokiai žemės ūkio technikai sugedus – čia pat, ūkyje, galimybė 3D spausdintuvais pasigaminti reikiamas detales ar įrankius. Tai – vaizdeliai iš ateities išmaniojo ūkio, kuris net ir Lietuvoje bus sukurtas greičiau nei mes tikimės. 

Apie tai 2019 04 23 d. VDU Žemės ūkio akademijoje mokslininkai, su žemės ūkiu susijusios pramonės atstovais,  ir politikai, du ministrai, žemės ūkio specialistai diskutavo absolventų klubo „ASU alumni“ ir VDU Žemės ūkio akademijos surengtame forume: „Žemės ūkis 2050: į kokias kompetencijas būtina investuoti šiandien?“

Forume dalyvavo ir LR ŽŪR pirmininkas Arūnas Svitojus, vicepirmininkas Algis Baravykas bei direktorius Sigitas Dimaitis.

Apie žemės ūkio sektoriaus iššūkius diskusijas forume pradėjo LR Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis.

Žemės ūkio ministras Giedrius Surplys labiau žvelgė ne į 2050 – uosius, o į 2030 – uosius, kurie numatyti Baltojoje knygoje.

„Ministre, ar 2050 – aisiais išliks smulkieji ir vidutiniai ūkiai, kurie, matyt, neturės tiek lėšų sukurti išmaniųjų ūkių? Kiek apskritai kaimuose gyvens ir dirbs žmonių“, – nuskambėjo klausimas.

„Smulkiems ir vidutiniams ūkiams skiriame paramą, tačiau jie turi irgi imtis iniciatyvos, turi kooperuotis, turi patys perdirbti savo produkciją. Deja, štai norintiems imtis trumpųjų maisto grandinių projektų numatėme 120 tūkst. EUR paramą, tikėjomės sulaukti 24 paraiškų, bet nėra norinčių“, – sakė G.Surplys.

Ką apie 2050 – uosius galvoja LR ŽŪR pirmininkas Arūnas Svitojus?

„Girdžiu tik apie planuojamas taikyti ypatingas mašinas, nano technologijas, siekius didinti darbų efektyvumą. Tačiau forume neužsiminta, kiek tos naujos technologijos bus draugiškos aplinkai. Svarbu siekti ne tik maksimalaus efektyvumo, bet ir kaip naujos technologijos paveiks žmonių gyvenimą, socialinius reikalus. Neverta svaigti mokslininkų piešiamais vaizdais apie virš ūkių laukų skraidančius dronus, kurie ir tręšia, ir piktžoles naikina, ir stebi pasėlius bei gyvulius. Daugiau būtų naudos pasirūpinti ūkininkų švietimu, konsultavimu. Svarbiau, kad išmaniosios technologijos ateitų ne tik į moderniausius ūkius, bet, kad jos būtų naudojamos plačiau“, – sakė A.Svitojus.

LR ŽŪR pirmininkas mano, kad atsakingai dirbant per artimiausius 20 metų žemės ūkio srityje galima padaryti didelį šuolį.

Apie žemės ūkio ateitį diskutavo Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius, VDU Žemės ūkio akademijos kancleris Antanas Maziliauskas.

„Ketvirtoji pramonės revoliucija jau keičia pasaulį. Jau artimiausioje ateityje bus taikomos inovatyvios tiksliojo ūkininkavimo technologijos. Žemės ūkis jau dabar yra viena sparčiausiai robotizuotų sričių, o ateityje poreikis kurti ir valdyti naujas technologijas tik didės“, –  tikino A.Maziliauskas.

Pasak kanclerio, 2017-aisiais mokslininkas Alex Owen Hill paskelbė dešimt žemės ūkio darbų, kuriuose robotai jau artimiausioje ateityje pakeis žmones, pavyzdžiui, augalus sėjant ir sodinant, stebint pasėlius, tręšiant ir drėkinant. Tokio pobūdžio pokyčius moderniausiuose ūkiuose jau galime pamatyti.

PwC Technologijų konsultacijų paslaugų grupės vadovas Audrius Leipus pasakojo apie naudojantis naujausiomis galimybėmis virtualiai mokytis naudoti naujausią, moderniausią žemės ūkio techniką, išbandyti, kaip ji veikia patekus į sudėtingiausias aplinkybes, lyjant, šąlant, kepinant karščiui.

Forume surengtos diskusijos: „Išmaniosios technologijos žemės ūkyje: kur esame ir kur norime būti?“  bei  „Kokios kompetencijos leis išnaudoti naujas galimybes žemės ūkyje?“.

Facebook komentarai

komentarų(ai)