Apie ką Seimo komitete kalbėjo Rimantas Šadžius

Europos Sąjungos Audito Rūmams (EAR) paskelbus praėjusių metų ataskaitas, aukščiausios Europos Audito instancijos narys R. Šadžius KRK pasidalijo įžvalgomis dėl parengtų ataskaitų, susijusių su BŽŪP: dėl gamtos išteklių, ekologiškų produktų paskirstymo problemos, gyvūnų gerovės, kovos su dykumėjimu (dirvožemių degradavimu).

EAR per metus parengia 35 specialiąsias ataskaitas, kurios yra kruopščiai planuojamos, dėl jų balsuojama. Visos ES problemas aprėpianti institucija palyginti nėra didelė, joje dirba 800 žmonių. EAR atkreipia dėmesį į klaidas, kurių padaroma visose srityse, teikia rekomendacijas ES institucijoms, kai kurioms šalims narėms.

Iš ataskaitos, skirtos gamtos ištekliams, R. Šadžius išskyrė aktualią problemą – klimato kaitą. Tai, kad Europos Komisija kovą su klimato kaita pavertė BŽŪP šūkiu, Europos auditorių įsitikinimu, yra negerai. Žvelgdami į naują finansinę perspektyvą, jie sako, kad fiksuotos tiesioginės išmokos, prognozuojamos be jokių svertų, yra ne pas geriausias būdas leisti šalių narių sunkiai surenkamo biudžeto pinigus. Turėtų būti suformuluoti aiškūs tikslai. Kyla pavojus, kad gali nutrūkti kontrolės gija nuo paramos gavėjo iki biudžeto formuotojų. Šalims narėms EK siūlo suteikti laisvę, pačiom pasitikrinti, ar išlaidas gauna tinkami gavėjai. Tačiau Europos lygmeniu matyti, kad bus taip bus atvertos spragos – kur lėšos nukeliavo? Todėl siūloma atsisakyti idėjos pasukti milžinišką išteklių kiekį klimato kaitai ir panašiems dalykams, neužtikrinant tam kontrolės grandinės.

Europos auditoriai, tirdami ekologiškų produktų paskirstymą, pastebėjo, kad ne visada galima atsekti grandinę nuo lauko iki gaminio etiketės (EAR ataskaitoje kalbama ne apie Lietuvos, o ES masto problemą). Kontrolės sistema gerėja iš esmės, bet problemų lieka daug. Jos susijusios ir su importu, kai dalis tiekimo grandinės yra už ES ribų. Dėl to EK yra pradėjusi derybas su institucijomis Čilėje, Japonijoje, kai kuriose kitose šalyse, net Šiaurės Korėjoje.

Gyvūnų gerovės ataskaitos rengėjai, siekdami išsiaiškinti, kaip ji veikia, lankėsi Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Lenkijoje, Rumunijoje. Auditoriai pripažįsta, jog požiūris realizuojant BŽŪP yra tinkamas, kai keliami minimalūs gyvūnų gerovės reikalavimai, o už aukštesnius standartus taikomos tam tikros „premijos“. Tačiau EAR pasigenda atnaujintos strategijos, kurioje būtų atsižvelgta į tai, kas jaudina ES piliečius. Tai prisidėtų prie geresnio ES įvaizdžio, nors gyvūnų gerovės srityje ir dabar ES taikomi vieni aukščiausių standartų pasaulyje.

Kova su dykumėjimu (dirvožemių degradavimu): problemą šiuo metu yra pripažinusios – pasirašiusios Jungtinių Tautų konvenciją dėl dykumėjimo – trylika ES šalių narių (tarp jų Latvija). Ji aktuali teritorijoms, kurios susiduria su aukštomis temperatūromis ir sausromis, kai drėgmė į dirvožemį patenka netolygiai. Problema susijusi su klimato kaita, biologinės įvairovės nykimu. Europos auditoriai mano, kad ES mastu čia galima ir būtina daug nuveikti. Reikėtų parengti planą, numatyti lėšas. Viešasis sektorius turės prisitaikyti ne tik prie senėjančios populiacijos, bet ir prie gyvenimo sąlygų kaitos. Pasak R. Šadžiaus, EK jie rekomendavo „pamėgint mobilizuoti protus, suvokti problemos mastą, matyti visą Europą“.

Griežtai draudžiama Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų (LR ŽŪR) paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be raštiško sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti LR ŽŪR kaip šaltinį.