Apie kokybiškos sėklos naudą

Rugpjūčio 13 d. ŽŪB „AUGA Žadžiūnai“, Šiaulių r. vyko lauko diena, kurioje buvo  pristatyta kokybiškos sėklos nauda ir pasiekti rezultatai, mažinantys produkcijos savikainą ir didinantys jos kokybę. Į lauko dieną susirinkę ūkininkai apžiūrėjo ekologiškų pupų bandymo laukus ir susipažino su nauja sėklų rūšiavimo technologija.

„Augalininkyste užsiimantiems žemdirbiams kyla vis daugiau iššūkių, pradedant aštrėjančia konkurencija ne tik su Amerikos ir ES, bet ir su Rusijos bei Ukrainos grūdų augintojais, todėl turime mažinti gaminamos produkcijos savikainą ir gerinti jos kokybę. Ūkininkai, įvertinę pastarųjų metų meteorologines sąlygas, turėtų deramai ruoštis ūkio rizikos valdymui. Jei anksčiau, atsižvelgiant į meteorologinių stotelių prognozes, galėjome planuoti ūkio darbus ir prognozuoti, tai šiandien šių stotelių duomenimis pasitikėti jau negalime. Taigi turime imtis veiksmų ir deramai pasiruošti besikeičiančioms ūkininkavimo sąlygoms. Vienas iš efektyvių ir patikimų būdų gauti gerą derlių – pasiruošti kokybišką sėklą. Kokybiška sėkla, tai ne tik sveika, stipri, bet ir vienodo dydžio bei svorio sėkla, kuri vienodai sudygsta, yra atsparesnė ligoms ir net lengviau perneša sausrą. Tokią sėklą ir jos pasiruošimo technologiją, kuri priklauso Ukrainos mokslininkui Fadejevui jau esame išbandę ne viename Lietuvos ūkyje“, – kalbėjo dr. Laura Masilionytė.

Kad naujasis stiprios sėklos paruošimo metodas pasiteisino 100 proc., paliudijo ir ŽŪB „AUGA Žadžiūnai“ vadovas Gintautas Narkus. „Ekologiškos pupos mūsų laukuose užaugo puikios. Panaudojome tik biopreparatus, kurie suformavo sėklos apsauginį sluoksnį, todėl išvengėme ligų. Šiais metais atrinktas stiprias ir kokybiškas, naudojant Fadejevo technologiją, avižų sėklas pasėjome į prasčiausią žemę, o derlių gavome net 11 proc. didesnį, todėl tikrai galiu paliudyti, kad technologija pasiteisino“, – kalbėjo G. Narkus.

Lauko dienoje dalyvavęs Žemės ūkio rūmų direktorius Sigitas Dimaitis akcentavo, kad ūkininkai susiduria ne tik su kiekvienais metais nutinkančiomis gamtos išdaigomis, bet ir priminė Lietuvos pasirašytą Paryžiaus susitarimą, kuriame itin didelis dėmesys skiriamas klimato atšilimui, vandens taršos mažinimui. Taigi ateityje teks ženkliai mažinti azotinių trąšų kiekius, todėl tam ruoštis ir mokytis reikia jau šiandien.

Prognozuojama, kad iki 2050 m. maisto produktų poreikis pasaulyje išaugs beveik dvigubai. Vadinasi, intensyvės ir žemės ūkio sektoriaus veikla. Tačiau jau dabar visuotinai pripažįstamas faktas, kad dirvožemis pasaulyje dykumėja. Kitaip tariant, daugėja plotų, kuriuose be mineralinių trąšų jau neauga niekas.

Tik apie 25 proc. Lietuvos dirvų yra tokios būklės, kad pakanka rūpintis, jog degradacija neprasidėtų. Kitų 75 proc. šalies plotų kokybė prasta. O štai pasaulio mastu jau daugiau kaip 50 proc. dirvožemių yra degradavę dėl labai sumažėjusių organinių medžiagų atsargų.