facebook

Biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio apsauga: apetitai didesni, pinigai – mažesni

Aplinkos ministerija pradėjo konsultacijas su socialiniais partneriais dėl ES fondų 2021-2027 m. perspektyvos. Ar žemdirbiai turės galimybę pasinaudoti biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio apsaugos programos lėšomis? Pasitarime dalyvavęs Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas Algis Baravykas sako, kad prognozuoti dar anksti, tačiau liūdina tai, kad lėšų projektams bus daug mažiau – 5 mlrd. Eur, kai šį finansinį periodą buvo dviem milijardais daugiau. Prie projektų reikės labiau prisidėti ūkio subjektams, nacionaliniam biudžetui.

Aplinkos ministerijoje surengtame pasitarime apie biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio būklę nebuvo diskutuojama. ŽŪR vicepirmininkas Algis Baravykas dėl to apgailestavo: „Nebuvo kalbos apie pačią biologinę įvairovę: ar jos turime pakankamai, ko trūksta. Kas tai yra apskritai. Koks yra tikslas. Ką norime pasiekti. Ne visų širdys akmeninės. Jei ūkininkas žinotų, kad jo valdose yra kažkokia ypatinga rūšis, gal pats susidomėtų. Didžiuotųsi ir kitam galėtų parodyti, kad prisideda prie biologinės įvairovės išsaugojimo. Daugeliu atvejų reikia švietimo ir aiškinimo, kai kuriais atvejais gal tam tikro paskatinimo, jei dėl retos rūšies atsiranda tam tikrų veiklos apribojimų“. Visuomenei taip pat svarbu žinoti, kad žemdirbys nėra koks nors lengvatų medžiotojas, bet prisideda prie viešojo gėrio, gamtos ir kraštovaizdžio puoselėjimo.

Aplinkos ministerijos Europos Sąjungos investicijų ir ekonominių priemonių departamento direktoriaus Inesio Kiškio pranešime pateikti tik keli sausi prognozuojami rodikliai. Antai kas penkerius metus apsaugos būklė turi gerėti 20 proc. Lietuvoje aptinkamų Europos Bendrijų svarbos rūšių. O natūralių ir pusiau natūralių teritorijų (miškų, kitų želdinių, pelkių, vandens telkinių, akmenynų ir smėlynų, natūralių ir užliejamų pievų bei ganyklų) ploto santykis su Lietuvos teritorijos plotu turi didėti: pernai tokios teritorijos sudarė beveik 47 proc., 2025 m. numatoma 53 proc., o 2030 – 55 proc. Taip pat planuojamas miško kirtimų ir medienos prieaugio santykio mažinimas, žuvų išteklių būklės indekso ežeruose ir tvenkiniuose gerėjimas ir pan.

Atsižvelgiant į prioritetus bei keliamus tikslus turi būti paruošta veiksmų programa. Sausio – gegužės mėnesiais AM planuoja viešą programos aptarimą, kitų metų rugpjūtį veiksmų programa bus oficialiai teikiama derinimui EK.

Biologinės įvairovės apsauga (ir žaliosios infrastruktūros miesto aplinkoje plėtojimas) yra vienas iš prioritetų. Viešosios konsultacijos metu buvo diskutuojama, ką ir kodėl finansuoti.

Pasiūlymų dėl įvairių projektų labai daug: daryti kokį nors monitoringą, registruoti visas užtvankas ir kt. Gausu idėjų, kaip panaudoti pinigus, bet ar bus pasiekti AM deklaruojami tikslai? Kyla klausimų, ar tikslingai panaudoti ir jau įgyvendintų projektų pinigai. Saugomose teritorijose apžvalgos bokštai pastatyti biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio apsaugos fondo lėšomis, nors jie išties tarnauja turizmo reikmėms.

Dabar pinigai mažėja, todėl žvilgsniai krypsta į Kaimo plėtros programą, kad jos pinigus reikia panaudoti biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio saugojimui.

Pasak A.Baravyko, diskutuoti sudėtinga, kai oponentai nepripažįsta, kad žemės ūkis gali tenkinti visuomenės poreikį (aprūpinti maistu) nenuniokodamas gamtos. Turime rasti balansą, kad gamta gyvuotų ir cikliškai atsinaujintų, būtų vietos ir žemdirbiams!

„Diskusijos dar tik prasideda. Europos Komisijai šalys narės turi atsiskaityti, suderinti paramos priemones. Jų sąrašas kuriamas. Mes norime, kad fondai būtų labiau skiriami žemės ūkiui, ūkininkas galėtų gerą darbą padaryti ar jam būtų iš dalies kompensuojama už praradimus saugant gamtą, o ranka nebūtų kišama į kaimo plėtros fondą“, – teigia ŽŪR vicepirmininkas.

Griežtai draudžiama Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų (LR ŽŪR) paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be raštiško sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti LR ŽŪR kaip šaltinį.

Facebook komentarai

komentarų(ai)