Kovo 29 d. Ukmergės ir Širvintų rajono ūkininkai aplankė sėkmingą žemės ūkio kooperatyvą „Naujamiesčio aruodai”, įsikūrusį Panevėžio rajone.
„Pradėjome ūkininkauti 1998 m. nuo 7 ha. Pamažu vienijome jėgas, jungėmės ir išaugome iki 2000 ha. ŽŪK „Naujamiesčio aruodai“ įkūrėme 2015 m. Šiandien kooperatyve dirba 15 darbuotojų. Esame pripažintas žemės ūkio kooperatyvas ir teikiame derliaus dorojimo paslaugas. Prieš metus turėjome 200 Šarolė veislės galvijų, tačiau šiuo metu mūsų visa veikla – augalininkystė“, – pasakoja ŽŪK vadovas K. Ragažinskas.
„Bendradarbiavimas, o kitaip sakant kooperacija tarp Lietuvos ūkininkų lig šiol nėra didelė. Žemės ūkio kooperatyvuose dominuoja mažas narių skaičius. Norime parodyti realiais pavyzdžiais, kad kooperatyvai susivienijusiems ūkiams padeda pasiekti masto ir sinergijos efektą, sumažinti veiklos riziką bei padidinti bendrą veiklos konkurencingumą. Šiuos tikslus pasiekti individualiems ūkiams yra kur kas sunkiau, nei susikooperavusiems ūkiams. Kooperatyvai padeda ūkininkams įgyti kur kas geresnę derybinę poziciją. Tai ypač svarbu atokesnėse vietovėse veikiantiems ūkiams, kurioms dažnai būdinga asimetrinė informacija tarp pardavėjo ir pirkėjo, ir kur ūkininkai gali priklausyti tik nuo keleto prekybininkų arba perdirbimo įmonių“, – dalinasi mintimis ūkininkų išvyką į kooperatyvą organizavusi LR ŽŪR savivaldos organizatorė Karolina Valaišienė.
Skirtingų metų duomenimis Lietuvoje vidutiniškai skaičiuojama per 200 žemės ūkio ir maisto grandinėje veikiančių kooperatinių bendrovių (kooperatyvų), kurie apjungia apie 12 proc. visų šalies ūkininkų. Palyginus su kitomis ES šalimis, kooperatyvų skaičius šalyje yra mažas (15 vieta iš 28 ES valstybių) ir kooperatyvų dalyvių skaičius juose yra vienas mažiausių lyginant su kitomis ES šalimis.
LR ŽŪR vykdė kooperatyvų veiklos apklausą. Pažymėtina, kad VĮ Registrų centras informavo, kad registruotų kooperatyvų sąrašo neturi, nes neveda atskirų juridinių asmenų formų apskaitos. LR ŽŪR specialistai „rankiniu“ būdu, naudodamiesi bendra juridinių asmenų registro baze, išrankiojo 300 kooperatinių bendrovių, užsiimančių žemės ūkio veikla. LR ŽŪR, pasitelkdami savivaldos organizatorių pagalbą rajonuose, vykdė apklausas rajonuose, kuriuose buvo registruoti kooperatyvai. Atliekant apklausas, paaiškėjo, kad dalis registruotų kooperatyvų yra neveikiantys, likviduojami arba sustabdę veiklą. Iš 300 juridinių asmenų registro bazėje surastų kooperatyvų buvo identifikuoti 233 veikiantys kooperatyvai, užsiimantys žemės ūkio veikla, kuriems buvo pateiktos apklausos anketos. LR ŽŪR pateiktas anketines apklausas 233 veikiantiems kooperatyvams užpildė ir atsakymus pateikė tik 152.
Remiantis apklausos duomenimis nustatyta, kad daugiausiai kooperatyvų veikia: (10) Plungės, (8) Šakių ir (8) Jonavos rajonuose;
Beveik 47 proc. kooperatyvų veikia daugiau kaip 10 metų;
28 proc. vienija užsiimančius augalininkyste, 14 proc. – gyvulininkyste, 8 proc. – miškininkyste;
53 proc. kooperatyvų metinė apyvarta – daugiau kaip 200 tūkst. Eur,
28 proc. metinė apyvarta iki 50 tūkst. Eur;
Tik 37 proc. kooperatyvų daugiau kaip pusę apyvartos sudaro apyvarta iš kooperatyvo narių;
Tik 17 proc. kooperatyvų užsiima žemės ūkio produkcijos perdirbimu;
31 proc. kooperatyvų realizuoja savo produkciją ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio šalyse;
Tik 37 proc. kooperatyvų dalyvauja NVO veikloje.
„Lietuvoje egzistuoja ir tokie dariniai, kaip „pseudo kooperatyvai“, kurie savo vykdomoje veikloje nutolę nuo visuotinai pripažintų kooperacijos principų ir vertybių. LR ŽŪR yra pateikę siūlymus LR Seimui, LR žemės ūkio ministerijai, kaip svarbu ir kokiais būdais būtina identifikuoti tikruosius žemės ūkio kooperatyvus“, – sako kooperatyvų apklausą organizavęs LR ŽŪR teisininkas Modestas Rezgys.
„LR ŽŪR veikloje aktyviai dalyvauja Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacija „Kooperacijos kelias“. Daug probleminių klausimų aptariame su šios asociacijos pirmininku Jonu Kuzminsku, teikiame konsultacijas kooperatyvų valdymo organų nariams, revizijos komisijų nariams, darbuotojams ir patiems ŽŪK nariams – ūkininkams, dalyvaujantiems ŽŪK valdyme ir pastebime, kad trūksta žinių, kvalifikacijos, vykdant ŽŪK veiklą – teisinių žinių (pagrindų), informacijos apie darbo teisinių santykių reglamentavimą, vadybos – planavimo, organizavimo, vadovavimo ir kontrolės pagrindų, buhalterinės apskaitos tvarkymo, mokesčių planavimo ir optimizavimo, gerosios užsienio valstybių patirties ir pavyzdžių kooperacijos srityje. Stokojama informacijos apie galimybes pasinaudoti Kaimo plėtros programos priemonių parama, taip pat alternatyviais finansavimo šaltiniais, įskaitant ES finansinius instrumentus, užsienio bankų finansines priemones. Niekas neatsiranda ir nenutinka savaime. Štai kovo 21 d. Valensijoje, Ispanijoje, įvykęs Europos kooperatyvus vienijančios organizacijos COGECA surengtas kooperatyvų verslo forumas aiškiai parodė, kad ES daug dėmesio skiria jaunimo įtraukčiai į kooperaciją. Europa ieško naujų būdų pritraukti jaunuosius ūkininkus į kooperatyvus. Pažangių ir sėkmingų kooperatyvų atstovai susitinka su jaunaisiais ūkininkais vos šiems perėmus ūkį, teikia konsultacijas, organizuoja jaunųjų ūkininkų dienas. Taip pat dirbama su jaunimu, kurie dar nėra ūkininkai – kuriami mokomieji – simuliaciniai kooperatyvai žemės ūkio universitetuose, profesinėse mokyklose – taip būsimieji jaunieji ūkininkai orientuojami nuo jaunystės ir supažindinami per praktinius pavyzdžius su kooperacijos idėjomis ir nauda. Kyla klausimas, o ką darome mes žemės ūkio profesinio orientavimo srityje, kaip motyvuojame jaunimą kooperuotis?“ – dalinasi mintimis LR ŽŪR Kooperacijos ir teisės skyriaus vedėja Aušra Žliobaitė.
LŽŪKA „Kooperacijos kelias“ pirmininkas Jonas Kuzminskas pažymi, kad ypač svarbu komunikuoti kooperacijos idėjas, konsultuoti ūkininkus ir jaunuosius ūkininkus apie naudą, kurią jiems duos buvimas kooperatyve. Svarbu ir sukurti tinkamą jaunimui infrastruktūrą kaime. Jauniems ūkininkams būtina užtikrinti priėjimą prie žemės, sąlygas gauti kreditus, konsultacijas. Reikalingi mokymai, situacijų sumuliacijos, gerųjų pavyzdžių analizės ir atitinkami įrankiai kooperacijai.
Griežtai draudžiama Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų (LR ŽŪR) paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be raštiško sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti LR ŽŪR kaip šaltinį.