facebook

Formuojama naujoji Europos Komisija

Europos Sąjungos šalims vienai po kitos nominuojant savo kandidatus į Europos Komisiją, atsiranda ir gandų dėl portfelių dalybų.

Aišku, kad Komisijoje išliks dabartinis žemės ūkio ir kaimo plėtros komisaras Philas Hoganas, tačiau jo kuruojama sritis greičiausiai keisis. Pranešama, kad patyręs politikas siekia prekybos komisaro vietos, kuri būtų ypač aktuali Airijai, ES ruošiantis sudaryti prekybos susitarimą su Jungtine Karalyste po Brexit. Per pastaruosius trejus metus Hoganas tapo svarbiu Brexit diskusijų balsu, ypač aktyviai pasisakė dėl neigiamų padarinių Airijai ir kitoms valstybėms narėms. Hoganas laikomas kvalifikuotu derybininku dvišalėse derybose. Jei jam nepavyks užimti prekybos posto, jis gali siekti klimato ar energetikos pozicijos.

Kiti šaltiniai teigia, kad Bulgarijos kandidatė Mariya Gabriel yra laikoma kandidate į žemės ūkio komisaro postą.  Mariya Gabriel baigė bulgarų ir prancūzų kalbų studijas Plovdivo universitete, tarptautinių santykių, Europos institucijų istorijos, politinės sociologijos ir lyginamosios politikos studijas Bordo institute, buvo išrinkta į Europos Parlamentą, kuriame buvo  Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto narė, aktyviai dalyvavo BŽŪP reformos procese, taip pat organizavo viešas diskusijas „Žemės ūkis ir politika“.

Kitas kandidatas į šį postą yra lenkas Krzysztofas Szczerski, kuris nuo 2017 m. ėjo prezidento Andrzejaus Dudos vyriausiojo patarėjo pareigas. Žiniasklaidos pranešimuose nurodoma, kad jis teikia pirmenybę ekonominiams ar infrastruktūros portfeliams.

Paryžius sutelkė dėmesį į panašius postus – arba bent jau tikisi svarbaus ekonomikos portfelio, tačiau dar nepatvirtino kandidato. Minimi tokie pretendentai kaip ginkluotųjų pajėgų ministrė Florence Parly, kuri, kaip pranešama, nori stipraus pramonės portfelio (gynyba / kosmosas) arba ekonomistas Benoît Cœuré, kuris tikisi ekonomikos arba biudžeto. Cœuré 2011 m. buvo paskirtas į Europos centrinio banko (ECB) valdybą ir anksčiau dirbo skolų valdymo biure Prancūzijos finansų ministerijoje.

Roma dar neskelbia kandidato į Briuselį, o ministras pirmininkas Giuseppe Conte stengiasi užsitikrinti savo šaliai konkurencijos arba kitą aukšto lygio ekonominį portfelį. Portugalijos kandidatas Pedro Marques tikisi užsitikrinti regioninę plėtrą. Pareigūnai patvirtina, kad Lisabona nesiekia vadovauti žemės ūkiui.  Marques – ekonomistas ir naujai išrinktas EP narys, anksčiau ėjo planavimo ir infrastruktūros ministro pareigas ir atliko svarbų vaidmenį iš naujo derantis dėl struktūrinių ir sanglaudos fondų.

Kadri Simson, Estijos centro partijos narė, yra viena iš nedaugelio moterų, kurias vyriausybės iškėlė į svarbiausius ES postus. Anksčiau ji dirbo ekonomikos reikalų ir infrastruktūros ministre. Jos interesai – energetika, transportas ir vidaus rinka. Rumunijos ambasadorė ES Luminiţa Odobescu minima kaip Bukarešto pasirinkimas – ji taip pat sieks energetikos posto. Ekonomika/skaitmenizavimas siejami su Čekijos kandidate Věra Jourová, kuri laukia antros kadencijos.

Suomijos ministras pirmininkas Antti Rinne sakė, kad Helsinkis norėtų užsitikrinti sritį, susijusią su Afrika ar biudžetu. Suomijos kandidatė – buvusi finansų ministrė Jutta Urpilainen. Malta savo ruožtu siūlys Helena Dalli, anksčiau ėjusią Europos reikalų ir lygybės ministrės pareigas. Dalli 2016 m. laimėjo Europos įvairovės apdovanojimą už savo darbą žmogaus teisių ir lygybės srityse. Kipro parlamentarė Stella Kyriakides pakeis pareigas einantį komisijos narį Christos Stylianides, kuris šiuo metu yra atsakingas už humanitarinę pagalbą ir krizių valdymą. Švedija pasirinko darbo/socialinių reikalų sritį, nominuojama užimtumo ministrę Ylva Johansson.

Daugiau neaiškumo yra Belgijoje, kur vyriausybė neturi daugumos. Gwendolyn Rutte, dabartinė Flandrijos Liberalų partijos pirmininkė ir naujai išrinktas europarlamentaras Kris Peeters yra pateikiami kaip galimi pretendentai.

Liuksemburgo Nicolas Schmit, naujai išrinktas europarlamentaras ir buvęs darbo, užimtumo ir socialinės ekonomikos ministras, išreiškė susidomėjimą socialinės politikos portfeliu. Nuo tada, kai užėmė savo vietą EP, politikas dirbo Užimtumo ir socialinių reikalų komitete. Vis dar neaišku, kuris postas bus paskirtas graikų kandidatui – buvusiam Komisijos vyriausiajam atstovui spaudai Margaritis Schinas, kuris beveik tris dešimtmečius dalyvavo priimant ES sprendimus.

Slovėnijos kandidatas Janezas Lenarčičas pasiryžęs imti bet kurį portfelį- aplinkos, mokslinių tyrimų, regioninės politikos, skaitmenizavimo, vystomojo bendradarbiavimo ir plėtros. Atsižvelgiant į laikiną vyriausybę Vienoje, dabartinis Europos Komisijos narys Johannesas Hahnas, dirbantis su kaimynystės politika ir derybomis dėl plėtros turėtų likti Komisijoje – jis norėtų užsienio reikalų portfelio.

Buvęs Latvijos ministras pirmininkas Valdis Dombrovskis, Komisijos pirmininko pavaduotojas eurui ir socialiniam dialogui, taip pat grįš ir labai nori užsitikrinti su ekonomika ar finansais susijusį portfelį. Slovakijos atstovas Marošas Šefčovič norėtų dar vieną kadenciją išlikti viceprezidentu, o Bratislava siekia, kad jo postas būtų susijęs su ekonomika. Vengrijos advokatas, buvęs teisėjas, diplomatas ir universiteto profesorius László Trócsányi tikisi formuoti Europos kaimynystės politiką ir plėtrą, ar vadovauti tarptautiniam bendradarbiavimui. Kroatija dar neapsisprendė dėl kandidato, tačiau norėtų svarbaus posto.

Po liepos mėnesio pradžioje vykusių derybų Ispanijos užsienio reikalų ministras Josepas Borrelas buvo patvirtintas kaip užsienio reikalų ir saugumo politiką prižiūrintis vyriausiasis įgaliotinis, kuris pakeis Italijos politikę Federica Mogherini. Tuo tarpu naujasis Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas paskelbė, kad neketina paskirti komisaro, nes laikosi savo pažado palikti bloką spalio 31 d. Jei Brexit vėluos, Londonas bus teisiškai įpareigotas ką nors nusiųsti į Briuselį – siūloma, kad tai gali būti Julianas Kingas, laikomas politiškai neutraliausiu.

Lietuva į Europos Komisiją siūlo 28-erių metų Ekonomikos ir inovacijų ministrą, Valstiečių ir žaliųjų partijos narį Virginijų Sinkevičių. Jis jau susitiko su išrinktąja Komisijos prezidente Ursula von der Leyen, jo kandidatūrą oficialiai paskelbė prezidentas Gitanas Nausėda. Prezidentas teigė, kad V. Sinkevičius sieks reikšmingo portfelio, tačiau labiau nekonkretizavo norimos srities.

Valstybių vyriausybės iki rugpjūčio 26 dienos turi pateikti savo kandidatūras būsimai Komisijos pirmininkei Ursulai von der Leyen. EP klausymai – 3 valandų trukmės paskirtųjų Komisijos narių diskusijos su atitinkamais komitetais – bus surengti rugsėjo mėnesio pabaigoje iki pirmosios spalio savaitės, Parlamentas balsuos dėl kolegijos spalio 21–24 d. plenarinėje sesijoje Strasbūre. Remiantis ankstesne patirtimi tikimasi, kad EP atmes bent du kandidatus.

Griežtai draudžiama Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų (LR ŽŪR) paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be raštiško sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti LR ŽŪR kaip šaltinį.

Facebook komentarai

komentarų(ai)