Birželio 20 d. Kelmės r., Vaiguvos k., ūkininko Tado Butkaus ūkyje vyko Žemės ūkio rūmų įgyvendinamo projekto „Integruotos tiksliosios augalininkystės sistemos naudojimas siekiant mažinti produkcijos savikainą, didinti produktyvumą ir gerinti produkcijos kokybę“ lauko diena.
Lauko dienoje ūkininkams buvo pristatyti projekto tikslai ir uždaviniai bei aktualumas ir nauda žemdirbiams. Lektorė Sandra Adomavičienė apžvelgė šiuo metu atliekamus laboratorinius tyrimus, lauko bandymų stebėjimus ir rezultatus. Ūkininkai domėjosi inovatyvių technologinių sprendimų panaudojimo galimybėmis leisiančiomis nustatyti vandens kiekį augaluose, makro ir mikro elementų paplitimą, cheminių ir mitybos elementų trūkumą pasėliuose, skirtingais jų augimo stadijų periodais. Lauko dienos dalyviai ypač domėjosi integruotos tiksliosios augalininkystės sistemos naudojimo perspektyvomis leisiančiomis mažinti produkcijos savikainą, didinti produktyvumą ir gerinti gaminamos produkcijos kokybę.
Visiems lauko dienos dalyviams buvo išduoti kvalifikacijos tobulinimo pažymėjimai.
Projektas įgyvendinamas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Parama parodomiesiems projektams ir informavimo veiklai“ projektą „Integruotos tiksliosios augalininkystės sistemos naudojimas siekiant mažinti produkcijos savikainą, didinti produktyvumą ir gerinti produkcijos kokybę“.
Įgyvendinant projektą bus įrengti ir atlikti parodomieji bandymai 12 augalininkystės (javų) ūkių, sprendžiant optimalaus trąšų naudojimo problemą. Įdiegus integruotą tiksliosios augalininkystės sistemą ūkininkai galės racionaliai naudoti išteklius bei techniką ir padidinti ūkio našumą ir pelningumą. Racionalus cheminių medžiagų ir technikos naudojimas sumažins neigiamą ūkininkavimo poveikį aplinkai. Projekto metu įvertinus bandomojo ūkio specifiką, geografinius ir geomorfologinius duomenis, bus pritaikyta metodika, aktuali visam Lietuvos agrariniam sektoriui. O parodomojo bandymo rezultatas – inovatyvios integruotos precizinės augalininkystės technologijos prototipas pademonstruotas realiomis sąlygomis.
Projekto rezultatams pristatyti bus suorganizuota respublikinė konferencija, kurioje dalyvaus ne mažiau kaip 100 galutinių naudos gavėjų.
Pagal projektą atliekami gamybiniai parodomieji bandymai skirtingo intensyvumo augalininkystės ūkiuose: palankiose ir mažiau palankiose ūkininkauti žemėse.
Moksliškai nustatyta, kad augalų derlių ar jų kokybę lemia ne maksimumo veiksnys, bet atvirkščiai – minimumo, kai augaluose trūksta būtent vieno cheminio elemento ir dėl to negali vykti tam tikros cheminės reakcijos, kuriose šio elemento dalyvavimas būtinas. Vizualiai maisto medžiagų poreikis augaluose nustatomas tik tada, kai augaluose vykstantys procesai jau yra sutrikdyti ir augalams jau yra pakenkta (akimi matomos dėmės ant augalų yra žuvusios augalo dalys), o tai riboja pasėlių derlingumą bei derliaus kokybę. Žemdirbiai augalininkystėje naudoja bendras rekomendacijas bei remiasi patirtimi, bandydami atspėti augalų poreikius ir juos patenkinti. Esant skirtingoms oro sąlygoms, dirvožemio sudėčiai, derlingumui ar drėgnumui tokie spėjimai nėra tikslūs ir optimalūs. Todėl ši problema aktuali visiems šalies žemdirbiams vykdantiems veiklą bet kuriame augalininkystės sektoriuje: grūdininkystėje, daržininkystėje, uogininkystėje ir t.t. Taigi, vienas iš projekto tikslų – kaip galima anksčiau ir tiksliau nustatyti, kokių ir kiek elementų augalams trūksta. Visa tai bus galima atlikti nuotoliniu būdu, įdiegus spektrografines priemones, kurių pagalba bus identifikuoti cheminiai elementai augalo atvaizde. Apdorojus šiuos duomenis, bus žinoma, ar reikia tręšti pasėlius ir, jei reikia, tai kokiomis medžiagomis bei kokiais jų kiekiais. Be to, sistema leis tiksliai nustatyti rizikingas pasėlių zonas, kuriose stebimi augimo pakitimai ir kurioms reikalingas papildomas tręšimas – t.y. neliks būtinybės apdoroti visą lauką, taip sumažės ūkininko darbo sąnaudos, trąšų bei kuro sunaudojimas ir bus pasiektas optimalus rezultatas.