facebook

KAIMO PLĖTROS KOMITETAS: KAIMAI IR ŽEMĖS ŪKIS ATSIGAUS, KAI PAKEISIME KONSULTAVIMO SISTEMĄ

Žemės ūkio rūmų Kaimo plėtros komiteto (KPK) nariai diskutavo apie Lietuvos kaimo plėtros programos 2021-2027 m. prioritetus, tiesioginių išmokų bei investicinės paramos teikimo tvarką ir svarstė apie būtinybę pagaliau keisti ydingą ir tik saujelei stambiausiųjų ūkininkų palankią konsultavimo sistemą.

Kieno rankose konsultavimo sistema?

Šį kartą KPK posėdyje ūkininkai nuolat akcentavo pribrendusią būtinybę keisti šiuo metu Lietuvoje vyraujančią ydingą konsultavimo tvarką. Konsultantų pasiruošimas, jų kompetencija ūkininkus tenkina, tačiau yra svarbus niuansas – kieno rankose yra konsultavimo sistema?

„Vienu metu man atrodė, kad dėl smulkiųjų ir vidutinių šeimos ūkių konsultavimo pavyks susitarti su Žemės ūkio konsultavimo tarnybos vadovu Edvardu Makeliu. Deja, kai atėjo laikas susitikti ir aptarti konkrečius sprendimus, situacija radikaliai pasikeitė. Nujaučiau, kad direktoriui padarė įtaką konsultavimo tarnybos steigėjai – stambiausių ūkininkų interesus ginanti Lietuvos ūkininkų sąjunga ir Žemės ūkio bendrovių asociacija. Šių organizacijų vadovai suprato – kuo daugiau ES paramos gaus smulkieji ir vidutiniai ūkininkai, tuo mažiau jos atiteks stambiesiems. Manau, dėl šios priežasties jie pasitraukė iš Žemės ūkio rūmų – suprato, kad smulkieji ir vidutiniai žemdirbiai jiems nebeleis lengvatinėmis sąlygomis naudotis ES parama“, – aiškino V.Juodsnukis.

Pasak KPK pirmininko, tokia padėtimi turėtų susidomėti ir Žemės ūkio ministerija. ES paramą gauna vis tie patys ūkininkai – iki šiol 4 proc. subjektų gavo net 80 proc. visos ES paramos.

„Šiuo metu konsultavimo sistema apima tik apie 5 proc. ūkininkų, todėl neteisinga, kad visa valstybės parama konsultavimo sistemai pasinaudoja tik nedidelė žemdirbių dalis, tarp kurių daugiausia yra stambiųjų ūkininkų“, – padarė išvadą V.Juodsnukis.

Kokia išeitis?

„Reikia keisti konsultavimo sistemą. Šią nišą galėtų ir turėtų užimti Žemės ūkio rūmai, o ŽŪM šiam reikalui turėtų skirti finansavimą. Iš tikrųjų tai būtų lėšos konsultuoti smulkiuosius ir vidutinius ūkininkus“, – siūlė V.Juodsnukis.

KPK nariai pasidomėjo ir kaimyninės Lenkijos patirtimi. Lenkijos žemės ūkio ministerija pasiekė, kad žemės ūkio institucijų tarnautojai bei žemdirbius kontroliuojančių institucijų darbuotojai tuo pat metu užsiimtų ir elementariu konsultavimu.

„Lietuvoje vyrauja tvarka, kad pirmiausia patys žemdirbiai turi pasirūpinti galimybėmis gauti ES paramą pagal kaimo plėtros programas. Ir tokia padėtis nepasikeis, jeigu nepakeisime valdininkų supratimo, kad ir jie turi būti žemdirbių konsultantais, jie turi žemdirbiams patarti, kaip pasinaudoti ES parama. Tokia tvarka vyrauja Lenkijoje, todėl šioje valstybėje gali išgyventi ir smulkūs bei vidutiniai ūkiai“, – sakė V.Juodsnukis.

Paskutinės pastabos Baltajai knygai

Žemės ūkio rūmų KPK posėdyje dalyvavęs žemės ūkio ministro patarėjas Alvydas Aleksandravičius pristatė paskutinius baigiamos ruošti Žemės ūkio ir kaimo plėtros politikos Baltosios knygos papildymus. Kodėl Baltajai knygai ŽŪR skiria tiek daug dėmesio? Todėl, kad tai –  naujausias Strateginis nacionalinis dokumentas, kuriame apibrėžiami svarbiausi žemdirbiams ir kaimo bendruomenėms kylantys kaimo raidos iššūkiai iki 2030 – ųjų.

Tiesa, A.Aleksandravičius sakė, kad ŽŪM jau formuojama darbo grupė, kuri rengs Bendrąjį žemės ūkio strategijos planą. Tačiau tokio plano kūrimas, tikėtina, užtruks. Taigi Baltoji knyga dar ilgai bus svarbiausias dokumentas.

KPK pirmininkas, Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos vadovas Vidas Juodsnukis pagyrė ŽŪM, kad ši išgirdo ŽŪR pasiūlymus ir dabar Baltosios knygos projektas labiau atitinka tikrovę. Tačiau KPK nariai paminėjo ir trūkumus.

„Baltojoje knygoje teigiama, kad kaimai gali atgimti susigrąžinus emigrantus bei į kaimą pritraukus miestiečius. Labai abejotina užduotis. Manau, pirmiausia reikia sudaryti palankias sąlygas šiuo metu juose gyvenantiems ir dirbantiems žmonėms“, – sakė V.Juodsnukis.

Baltojoje knygoje siūloma įsileisti daugiau imigrantų, t.y. ne tik ES šalių piliečių.

„Labai rizikingas sumanymas. Ar sugebėsime juos kontroliuoti? Juk jeigu imigracijos pritraukimą numatysime tokiame dokumente, tai valstybė turės įsipareigoti skirti lėšų imigrantų integracijai. Nemanau, kad turėtume atsisakyti imigrantų paslaugų, tačiau tokios galimybės nereikia minėti strateginiame dokumente“, – pastebėjo ŽŪR direktorius Sigitas Dimaitis.

Klaidingi įsitikinimai brangiai kainuoja

Akivaizdu, kad kaimų nykimui įtaką daro pasikeitimai žemės ūkyje. Pavyzdžiui, dėl nepalankių sąlygų ūkininkai atsisako gyvulininkystės ir užsiima augalininkyste, o ši sritis nesukuria aukštesnės pridėtinės vertės produktų, jai nereikia daug darbo vietų.

„Kita priežastis – klaidingas įsitikinimas, kad pelningai ūkininkauti gali tik stambieji ūkiai ir bendrovės. Tačiau tyrimai rodo, kad yra kitaip – negavę ES paramos daugelis stambiausių ūkių dirbtų nuostolingai. Argi ne paradoksalu, kad būtent tokiems ūkiams valstybė skiria daugiausia paramos?“, – stebėjosi Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Kaimo regioninės plėtros centro vadovas Rimantas Čiūtas.

Pasak ŽŪR direktoriaus Sigito Dimaičio, jeigu 3 mln. EUR paramos gavęs ūkio savininkas skundžiasi, kad sunkiai išgyvena, tai gavęs 6 mln. EUR paramos jis gali net bankrutuoti.

Pasak Biržų r. žemdirbių asociacijos atstovo, Biržų savivaldybės žemės ūkio skyriaus vedėjo Stepono Staškevičiaus, vertėtų pasimokyti iš savo klaidų: „Tik dėl kažkada itin dosnaus valstybės rėmimo ir žlugo linininkystė“.

Kooperavimosi nauda

O štai vidutinio dydžio ūkiai gali dirbti daug efektyviau. Tai įrodo ir tyrimai, ir kaimynų lenkų pavyzdys, kai pelningai dirba 30 – 250 ha ūkiai“, – sakė Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Kaimo regioninės plėtros centro vadovas Rimantas Čiūtas.

Deja, neretai girdime, kad Lietuvoje tokio dydžio ūkiai gali būti tik papildomas pajamų šaltinis kitur dirbantiems ir kaime gyvenantiems žmonėms.

„Tai klaidingas įsitikinimas. Noriu gyventi kaime, ūkininkauti ir išgyventi iš ūkio, o ne jį turėti kaip papildomą verslą. Taip dirbama kitose ES šalyse, taip turi būti ir Lietuvoje“, – sakė  Molėtų r. žemdirbių asociacijos atstovas, jaunasis ūkininkas Paulius Marcinkevičius.

Žinoma, smulkiesiems ir vidutiniams ūkiams labai praverstų kooperavimasis. Deja, dėl įvairių priežasčių ūkininkams kooperuotis ne visada pavyksta. Kodėl?

„Todėl, kad ūkininkai mato, jog kooperatyvai negali konkuruoti su akcinėmis bendrovėmis“, – sakė Biržų r. žemdirbių asociacijos atstovas, Biržų savivaldybės žemės ūkio skyriaus vedėjas Steponas Staškevičius.

Apie kooperavimosi sunkumus kalbėjo ir Lietuvos verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos“ prezidentė Vitalija Kuliešienė: „Kooperuotis būtina, nes prekybininkai prašo iš karto pateikti kuo daugiau produkcijos, tačiau apmaudu, kai prekybos centruose matome savo produktus, kurių kainos 2,5-3 kartus didesnės nei mes pardavėme“.

Tačiau  tokiais atvejais ir ūkininkams reikėtų aktyviau naudotis ES ir valstybės parama – yra galimybių pasinaudoti parama patiems prekiauti tokia produkcija.

Diskusijos dėl TI ir investicinės paramos

KPK nariai ilgai diskutavo dėl tiesioginių išmokų (TI) ir supaprastintos investicinės paramos tvarkos tobulinimo.  Tarp pasiūlymų – palikti dabartinę tvarką, kai už pirmuosius 30 ha skiriama 15 proc. visų TI lėšų. Kiti KPK nariai siūlė TI voką padidinti iki 30 proc., tačiau galutinio sprendimo KPK nariai dar nepriėmė. Diskusijoms dar yra laiko.

Kitas niuansas – atidžiau vertinti nuolatinius investicinės paramos prašytojus. Kai kurie ūkininkai tokia galimybe jau pasinaudojo 8-10 kartų, o kitiems nepavyksta surinkti būtinų balų skaičiaus. Ūkininkai pasakojo apie lėšų TI rezervus atidžiau kontroliuojant vadinamuosius žolės mulčiuotojus.

 

 

 

 

 

 

 

Facebook komentarai

komentarų(ai)