facebook

Kooperacijos Lenkijoje pavyzdys

Rugsėjo 9 d. LR žemės ūkio rūmų (LR ŽŪR) pirmininko Arūno Svitojaus vadovaujama delegacija, kurioje dalyvavo Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijos „Kooperacijos kelias“ valdybos pirmininkas Jonas Kuzminskas, Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacijos pirmininkas Vytautas Buivydas ir šios asociacijos narys – Šilutės rajono ūkininkas Edvardas Bočkus ir LR ŽŪR Kooperacijos ir teisės skyriaus vedėja Aušra Žliobaitė lankėsi Lenkijoje, Aleckoje įsikūrusiame pieno kooperatyve.

Lietuvaičių delegaciją priėmė pats kooperatyvo prezidentas Jerzy Skorupski. „Kooperatyvas skaičiuoja jau 92 metus, kai ūkininkai apjungė savo jėgas, siekdami realizuoti pačią įvairiausią savo ūkiuose pagamintą žemės ūkio produkciją. Vėliau kooperatyvas pradėjo specializuotis tik pieno perdirbime. Esame parengę net 11 investicinių projektų ir gavome 4 milijonus zlotų paramos, kurios pagalba įsirengėme pieno perdirbimo įmonę, kurioje gaminame aukštos kokybės pieno produktus – maždaug 70 proc. superkamo pieno panaudojame olandiško sūrio gamybai, iš likusio pieno gaminame sviestą, varškę, grietinę, grietinėlę, sūrius, pasukas, saldainius „Karvutė“. Produkciją parduodame visoje ES, taip pat ir Lietuvoje. Kooperatyve turime 500 narių, nors pieną superkame tik iš 450 ūkių. Mūsų kooperatyvas turi 4 supirkimo punktus ir 4 šaldytuvus pačių mažiausių pieno gamintojų pienui laikyti“, – pasakoja J. Skorupski.

Kooperatyvo nariai – smulkūs ir vidutiniai pieno gamintojai: 80 proc. narių valdo ūkius iki 30 melžiamų karvių ir tik 10 proc. ūkių turi daugiau kaip 60 karvių. Kooperatyvo nariai gamina aukštos kokybės pieną, beveik 90 proc. superkamo pieno yra ekstra klasės, t.y. somatinių ląstelių iki 250 tūkst./ml  ir  bendras bakterinis užterštumas iki 50 tūkst./ml. Kooperatyvo nariais gali būti ne tik ūkininkai, turintys melžiamas karves, bet ir, pavyzdžiui kooperatyvo darbuotojai, kurie gali įnešti tik minimalų pajų – 4500 zlotų (1038,33 eur). Ūkininkams, turintiems melžiamų karvių ir pageidaujantiems tapti kooperatyvo nariu, pajaus dydis diferencijuojamas pagal karvių skaičių, pvz. jei karvių yra iki 25 – vienas pajus, jei daugiau kaip 25, bet mažiau kaip 50 – 2 pajai ir t.t. Kiekvienas kooperatyvo narys praėjus ataskaitiniams metams gauna kooperatyvo metinio pelno dalį proporcingai  turimų pajų skaičiui. Paskutinį kartą išmokėti dividendai buvo lygūs 6 procentams metinių palūkanų, kai tuo tarpu Lenkijos banke už indėlį galima gauti tik 2 proc. metinių palūkanų. Siekdami apsaugoti kooperatyvą, jo nariai įstatuose nusimatė, kad išstojusiajam iš kooperatyvo nariui, pajus bus grąžinamas tik po 5 metų, tačiau kiekvienais metais už jį kooperatyvas mokės pelno dalį. Numatyta ir tai kad, pajus gali būti perleidžiamas ar paveldimas.

Kooperatyvo metinė apyvarta yra 50 milijonų zlotų (apie 11,5mln. eur), tuo tarpu pačio stambiausio Lenkijoje privataus pieno perdirbėjo metinė apyvarta yra 50 milijardų zlotų (apie 11,5 mlr.eur).

Net 80 procentų regiono ūkininkų užsiima pienine gyvulininkyste, iš jų 95 proc. yra susikooperavę. Regione veikia trys pieno kooperatyvai ir vienas privatus pieno supirkėjas, kuris moka mažiausią kainą už žaliavinę kainą –  vidutiniškai 1,19 zloto/litrą ( 0,27 eur/l). Tuo tarpu  lankomas kooperatyvas už pieną mokėjo vidutiniškai po 1,22 zlotų/litrą (0,28 eur/l). Didžiausia kooperatyvo mokama kaina praėjusį mėnesį buvo 1,50 zloto/litrą (0,35 eur/l). Sprendimą dėl kooperatyvo mokamos kainos kiekvieną mėnesį priima du kooperatyvo valdymo organų įgalioti asmenys. Superkamo pieno kainą įtakoja ir pieno kokybė – riebalai, baltymai, pieno klasė (Lenkijoje yra net trys pieno klasės, aukščiausia klasė – ekstra). Pieno kainą įtakoja ir parduodamo pieno kiekis.

Kooperatyvas turi savo laboratoriją, kurioje kiekvieną dieną tiria kiekvieno tiekėjo supirktą pieną, o mikrobiologiniai parametrai tiriami nepriklausomoje sertifikuotoje laboratorijoje.

Kooperatyvas turi ir savišalpos fondą, kuriame yra 25 milijonai zlotų (beveik 6 mln. eurų). Kooperatyvas savo nariams teikia beprocentines paskolas, kurias jie grąžina taikant nuoskaitas už parduodamą pieną.

Dėkodamas už pasidalinimą kooperatyvo patirtimi LR ŽŪR pirmininkas Arūnas Svitojus pažymėjo, kad lietuvaičiams dar yra ko mokytis iš kaimynės Lenkijos. Lietuvoje kooperatyvų skaičius ir jų užimamos rinkos dalis visoje žemės ūkio produkcijoje yra viena mažiausių lyginant su kitomis ES 28 šalimis ir ši tendencija nesikeičia jau kelerius metus. 2018 m. duomenimis, Lietuvoje pripažinimą jau yra gavę apie 200 žemės ūkio kooperatyvų. Vien pernai buvo patvirtinti 26 kooperatyvai, 2017 m. – 22. LR ŽŪR duomenimis tik 17 proc. kooperatyvų užsiima žemės ūkio produkcijos perdirbimu, 31 proc. realizuoja savo produkciją ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Pastaruoju metu ES auga žemės ūkio kooperatyvų ekonominė ir socialinė reikšmė. Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros dokumentuose pabrėžiama, kad kooperacija žemės ūkyje – viena iš prioritetinių sričių. Teigiama, kad ji padeda spręsti ūkių ekonomines, socialines problemas, prisideda prie ūkinių santykių subalansavimo, didina žemės ūkio ir maisto produktų gamybos sektoriaus produktyvumą ir konkurencingumą tarptautiniu lygmeniu.

Kooperacija turėtų tapti patraukliu įrankiu pavieniams ūkininkams konkuruoti rinkoje dėl augančios užsienio žemės ūkio produkcijos konkurencijos, kaimyninių šalių vykdomos eksporto ir importo politikos.

Griežtai draudžiama Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų (LR ŽŪR) paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be raštiško sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti LR ŽŪR kaip šaltinį.

Facebook komentarai

komentarų(ai)