facebook

Kooperatyvas „Juodoji uoga“ buvo lyg gelbėjimosi ratas

Žemės ūkio kooperatyvui „Juodoji uoga“ vadovauja Vytautas Jasinevičius, tačiau pasikalbėti apie kooperatyvo praeitį, jo steigimo priežastis ir apskritai apie kooperacijos naudą ūkininkams rekomendavo su savo tėvu, visiems uogų augintojams pažįstamu ir didelę patirtį turinčiu kooperatyvo nariu, Lietuvos pramoninių uogynų asociacijos pirmininku, Lietuvos žemės ūkio rūmų Tarybos ir Prezidiumo nariu Adolfu Jasinevičiumi.

Žemės ūkio kooperatyvą „Juodoji uoga“ įkūrėte 2002 – aisiais. Kas paskatino, ar pasiekėte ko tikėjotės?

Ūkininkavau jau nuo 1992 – ųjų ir supratau, kad rinkoje bus daug lengviau išsilaikyti, jeigu susibursime į kooperatyvą. Jis uogų augintojams buvo lyg gelbėjimosi ratas.  Pavyzdžiui, būtinai reikėjo šaldymo įrangos. Ji brangi, ne kiekvieno uogų augintojo kišenei, o štai sujungę savo jėgas ir pinigus ją įsigijome. Taigi šaldymo įranga, sandėliai yra bendri, kooperatyvo. Tačiau dirbame kiekvienas atskirai, žinoma, techniką uogynams prižiūrėti ir uogoms skinti vieni kitiems išnuomojame. Tiesa, kooperatyvas turi irgi vieną uogų skynimo kombainą.

Tačiau 2002 – aisiais buvo gerokai daugiau entuziazmo. Kas nutiko, kodėl kooperatyve sumažėjo narių?

Dabar kooperatyvas jungia stambiausius juodųjų serbentų augintojus, kurių dauguma turi daugiau nei 20 metų patirtį. Priežastis labai paprasta – žmonės tikėjosi uogų auginimą suderinti su grūdų auginimu. Tačiau patirtis parodė, kad tai padaryti yra labai sunku ar net neįmanoma, nes uogų rinkimas sutapdavo su javapjūte. Todėl daugelis ūkininkų galiausiai pasirinko augalininkystę.

Kodėl kooperatyvui parinkote tokį pavadinimą, juk uogos ne tik juodos? Ar auginate tik juoduosius serbentus?

Daugiausia auginame juodųjų serbentų. Dar bandome auginti mėlynes bei šaltalankius. Tačiau įvairovė nebegelbsti. Vien iš uogų auginimo sunku išgyventi. Štai šiuo metu sandėliuose dar turime apie 90 proc. derliaus – per 300 t. Pirkėjų laukia net ekologiškai užaugintos uogos. Realizuoti sunku.

Pavyzdžiui, pieno perdirbimo įmonės gamina jogurtus. Jos uogų neperka?

Jos pirktų jau perdirbtas uogas, kad pagal jų reikalavimus būtų galima naudoti jogurtų gamyboje. Mes dar neturime tokių galimybių.

Kokie gelbėjimosi planai?

Ateina laikas užsiimti uogų perdirbimu, nors daliniu perdirbimu. Pavyzdžiui, uogas džiovinti, išskirti kelias frakcijas, gaminti sultis, panaudoti išspaudas. Jau anksčiau, remdamiesi Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto mokslininkų skaičiavimais, su sodininkais buvome pasirašę preliminarią sutartį dėl uogų perdirbimo, deja, galutinai susitarti nepavyko. Kita vertus, uogų perdirbimo planų neatsisakėme – tik atidėjome. Kaip tik šiuo metu sūnus, „Juodosios uogos“ direktorius lankosi parodoje Hamburge, bandys surasti mūsų būsimos produkcijos pirkėjų.

Rinkoje paklausą turi ir juodųjų serbentų pumpurai.

Tai labai perspektyvi sritis. Su Kauno technologijos universiteto mokslininkais atlikome projektą – iš pumpurų gaminome aliejų. Tai tikrai perspektyvi sritis ir turime daug vilčių. Pavyzdžiui, iš kilogramo juodųjų serbentų pumpurų galima išgauti 2 g eterinio aliejaus, o paklausa pasaulinėje rinkoje didelė. Žinoma, galima pumpurus parduoti, tačiau juos patys perdirbę sukurtume daug kartų didesnę pridedamąją vertę. Turime idėjų Lietuvoje statyti nedidelę perdirbimo įmonėlę.

Šie darbai irgi įmanomi tik susikooperavus?

Tai – būtina sąlyga. Kitaip neverta net pradėti.

„Juodoji uoga“ yra Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijos „Kooperacijos kelias“ narys. Kuo kooperatyvui naudinga dalyvauti šioje asociacijoje?

Tai yra tarsi aukštesnis kooperacijos lygis. Mes esame asociacijos nariai, o asociacija – Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų narė. Tokie ryšiai labai svarbūs ginant savo organizacijų ir galiausiai – uogų augintojų teisinius interesus, pavyzdžiui, siūlant įstatymus ar jų pataisas.  Štai artėja laikas papildyti ir pataisyti Kooperacijos įstatymą. O mums, kooperatyvui, svarbu, koks bus tas įstatymas. Mes irgi norime dalyvauti šiame procese.


Griežtai draudžiama Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų (LR ŽŪR) paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be raštiško sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti LR ŽŪR kaip šaltinį.  

Facebook komentarai

komentarų(ai)