„Agrifood Atlas“ spalio mėnesio pabaigoje paskelbtas tyrimas parodė dramatišką monopolistų poveikį pasaulinei maisto gamybos sistemai.
Nerimą kelianti tendencija, kai maisto rinkoje veikia vis mažiau kompanijų ir tai mažina vartotojų pasirinkimo galimybes. Tyrimo ataskaita paskelbta pačiu laiku – kai Europos Komisija svarsto, ar leisti potencialų Bayer – Monsanto susijungimą, ir po to, kai Žemės ūkio komisaras Philas Hoganas paskelbė apie ketinimą pažaboti prekybos centrų galią.
Tyrimas parodė, jog nuo 2015 m. iki 2016 m. penki iš dvylikos didžiausių įmonių susijungimų įvyko žemės ūkio ir maisto sektoriuje. Bendra šių sandorių vertė – beveik 500 mlrd. JAV dolerių.
„Agrifood Atlas“ autoriai teigia, jog auganti konsolidacija maisto grandinėje turi šias pasekmes:
- Mažina vartotojų pasirinkimą: padidėjusios monopolijos lemia tai, kad maisto grandinėje lieka vis mažiau veikėjų. Beveik pusė visų ES parduodamų maisto produktų yra parduodami dešimties prekybos centrų tinklų. 50 maisto perdirbimo įmonių sudaro pusę viso pasaulio maisto produktų pardavimų. Tik keturios bendrovės gamina net 60% pasaulio kūdikių maisto.
- Didina riziką ateities maisto gamybai: jungtinės žemės ūkio ir maisto produktų korporacijos skatina industrializaciją visoje maisto grandinėje.
- Mažina darbo vietų skaičių ir darbo užmokestį. Dabartinė susijungimų banga perdirbimo pramonėje, pvz., Kraft-Heinz ir AB Inbev-SAB Miller susijungimas, buvo pagrįstas kaštų taupymo skaičiavimais ir lėmė tūkstančių darbo vietų panaikinimą.
- Didina spaudimą kainoms per kartelinius susitarimus. Maisto mažmenininkai ir perdirbėjai spaudžia savo tiekėjus, išstumia iš rinkos mažesnius gamintojus, sudaro sąlygas prastoms darbo sąlygos ir žemam užmokesčiui visoje maisto grandinėje. Pavyzdys – maždaug 80% pasaulio arbatos rinkos yra kontroliuojama tik trijų korporacijų.
- Sudaro prielaidas situacijai, kai vargingiausi gyventojai lieka alkani, nepaisant maisto pertekliaus. Bendrasis valgomųjų kultūrų derlius šiandien yra lygus 4600 kcal vienam asmeniui per dieną – tačiau daugiau nei pusė šio kiekio prarandama saugojimo ir platinimo metu, sunaudojama kaip gyvulių pašaras ar tampa maisto atliekomis.
„Earth Friends of Europe“ kampanijų iniciatorius Mute Schimpf apie šį tyrimą sakė: „Didėjantis žemės ūkio ir maisto įmonių dydis ir galia kelia grėsmę mūsų maisto kokybei, žmonių darbo sąlygoms ir mūsų gebėjimui tiekti maistą ateities kartoms. ES gali vaidinti pagrindinį vaidmenį stabdant šią konsolidaciją. Alternatyvi maisto sistema yra įmanoma ir ją kuria vietos maisto gamintojai ir piliečiai visoje Europoje, kurdami saugias darbo vietas ir ekologinius ūkius.“
Tarptautinės ekologiškų maisto produktų ekspertų grupės IPES – Food pirmininkas Olivier de Schutter sakė: „Ši ataskaita turėtų pažadinti visus, kurie rūpinasi savo maistu, kaimo vietovėmis ir pragyvenimo šaltiniu kaime. Mes stebime įmonių susijungimus ir pirkimus maisto ir žemės ūkio sektoriuose, kurie turės didelį poveikį tam, ką mes valgome ir kokį maistą auginsime ateityje. Reikia skubių diskusijų ir aktyvesnio reguliuojančių institucijų dalyvavimo siekiant apsaugoti visuomenės interesus, darbuotojus ir aplinką.“
Ataskaitą (anglų k.) galima rasti čia:
http://www.foeeurope.org/sites/default/files/agriculture/2017/agrifood_atlas.pdf