facebook

KRK posėdyje

Žemės ūkio rūmų direktorius Sigitas Dimaitis trečiadienį dalyvavo Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) posėdyje, kuriame buvo svarstomi svarbūs klausimai.

ŽŪR aktyviai teikia pastabas svarstomais klausimais, tačiau kol parlamente priimami galutiniai sprendimai, tenka kartais ilgokai palaukti. Galima pasidžiaugti, kad trečiadienį KRK užvertė paskutinį sunkiai ir ilgai trukusių svarstymų lapą dėl įsiterpusių sklypų įsigijimo. Galutinai sutarta dėl tokių valstybinės žemės sklypų ploto ir jų dislokacijos, o kartu ir subjekto, kuris turės teisę be aukciono įsigyti tokį sklypą. 3 ha ploto valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą, įsiterpusį tarp privačių sklypų, lengvatine tvarka galės įsigyti besiribojančio sklypo savininkas – tas, kuris ją dirba, t.y., laikinai naudoja ar yra sudaręs ilgalaikės nuomos sutartį. Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo pataisos priėmimas Seime numatytas šį ketvirtadienį.

Buvo planuotas priėmimas dar vienos to paties įstatymo pataisos priėmimas – dėl sąlygų, kuriomis valstybė iš žemės ūkio veiklos subjekto turėtų išpirkti dalį sklypo tais atvejais, kai bendras nuosavybės teise valdomos žemės ūkio paskirties žemės yra didesnis nei numato įstatymas (500 ha), o ūkis nebeturi teisės į papildomą žemės plotą, nes laikomų ūkinių gyvūnų skaičius yra labai sumažėjęs ar jų visai nebelaikoma. KRK posėdžio metu dar iškilo tam tikrų teisinių neaiškumų, todėl nutarta, kad formuluotes dar reikėtų šiek tiek paredaguoti.

KRK, kaip papildomas komitetas, svarstė Želdynų įstatymo pataisas, kuriomis siūloma griežtesnė brandžių medžių apsauga. Buvo aptarta Vyriausybės išvada bei ŽŪR pastabos. Papildomoms medžių apsaugos nuostatoms nėra pritariama, nes jos būtų sunkiai įgyvendinamos. Tačiau problema yra: savivalda per mažai dėmesio skiria planuojamų želdynų tvarkymo darbų viešinimui. Visuomenė pagrįstai piktinasi, darbai yra stabdomi, stringa lėšos. Seimo komitetas nutarė projektą grąžinti tobulinti iniciatoriams.

KRK darbotvarkėje taip pat buvo parlamentinės kontrolės klausimas – kaip Vyriausybėje rengiamas integruoto nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų planas. Jo užduotis yra numatyti priemones ir veiksmus, taip pat ir finansavimo šaltinius, kad Lietuva iki 2030 metų pasiektų klimato kaitos valdymo srities įsipareigojimus.

Planas turėtų būti baigtas derinti iki metų pabaigos. Preliminaria informacija apie tai, kokie iššūkiai laukia ūkininkų, pasidalijo Žemės ūkio ministerijos viceministras Petras Narkevičius, Ekonomikos departamento direktoriaus pavaduotojas Zigmas Medingis, Aplinkos ministerijos Klimato kaitos valdymo grupės vadovė Vilija Augutavičienė, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Pramonės politikos skyriaus vyriausiasis specialistas Kęstutis Masalskis.

CO2 išmetimai yra ES vertinami pagal vieningą metodiką. Palyginti su kitomis šalimis, Lietuvai keliamas tikslas yra itin kuklus: nuo 2005 m. lygio ES šalys narės CO2 išmetimus turi sumažinti vidutiniškai 43 proc., o Lietuva – 9 proc. Tam turi įtakos palyginti su Nyderlandais ar Danija nedidelis laikomų gyvulių skaičius. Skirtingai nei daugelyje kitų valstybių, mūsų šalyje, pasak integruoto nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano rengėjų, žemės ūkyje 53 proc. visos CO2 emisijos tenka augalininkystei, gyvulininkystė yra antrojoje vietoje.

Kita vertus, yra pripažįstama, kad Lietuvoje nepakankamai atsižvelgta į pastarųjų kelerių metų įdirbį, ir perskaičiavus gali paaiškėti, kad siektinas rodiklis yra dar mažesnis. ŽŪR direktorius S.Dimaitis posėdžio dalyvių dėmesį atkreipė į tai, kad reikėtų platesnės diskusijos apie tai, kas prisideda prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos žemės ūkyje, tai gali būti kokybiškos sėklos panaudojimas, agrotechninės priemonės, ekologinės akėčios ir pan. „Jei norime pasiekti persilaužimą, reikia keisti ne tik technologiją, bet ir sąmonę. Tai sunkiausia. Tam reikia skatinimo“, – pastebėjo ŽŪR direktorius.

Griežtai draudžiama Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų (LR ŽŪR) paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be raštiško sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti LR ŽŪR kaip šaltinį.

Facebook komentarai

komentarų(ai)