facebook

Kviečiamas Tarybos posėdis

Gegužės 24 d. (penktadienį), 11 val. kviečiamas LR ŽŪR Tarybos posėdis.

Numatoma svarstyti:

1. Dėl susietosios paramos taikymo Lietuvoje 2020 m.

Aktualumas. Š. m. gegužės 13 d. įvykusiame Žemės ūkio ministro patariamosios tarybos posėdyje pasiūlyta peržiūrėti šiuo metu Europos Sąjungos savanoriškos susietosios paramos schemoje (toliau – SSPS) dalyvaujančius žemės ūkio sektorius bei pristatyta SSPS taikymo Lietuvoje 2020 m. I alternatyva. Tarybos posėdžio metu planuojama aptarti dabar taikomą SSPS bei jos perskirstymo galimybes.

2. Dėl šių metų sausros ir šalnos padarinių.

Aktualumas. Sudėtingos šių metų pavasario meteorologinės sąlygos turėjo neigiamos įtakos tiek gyvulininkystės, tiek ir augalininkystės sektoriams.

Dėl sausros nukentėjo ganiavos ir kiti, įprastai žaliajam pašarui naudojami, pasėliai. Gyvulininkystės ūkiai, neturės galimybės ganyti gyvulių laukuose bei pasigaminti pakankamai pašaro, todėl teks ganyti pievose, kurias planuota šienauti. Dėl kritulių stygiaus nukentėjo pavasariniai javai ir daržovės, maža to, vėjas ir saulė nualino 2018 m. rudenį sudygusią augmeniją.

Taip pat dėl pavasarinių šalnų buvo pažeisti sodai, uogynai bei pasėliai. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, skirtinguose Lietuvos regionuose dirvos paviršiuje buvo užfiksuota nuo 5 iki 10 laipsnių šalčio temperatūra. Skaudžiausius padarinius pajuto vidurio ir šiaurės Lietuvos ūkininkai. Skaičiuojama, kad nuo šalnų nukentėjo nuo 70 iki 90 proc. visų soduose bei uogynuose auginamų vaismedžių, vaiskrūmių ir uogakrūmių žiedų. Tikėtina, kad dėl stiprių šalnų lietuviškų vaisių rinkoje bus labai mažai – šalies augintojai gali surinkti tik penktadalį ar dešimtadalį įprasto vaisių derliaus.

Žemės ūkio ministerijos duomenimis, dėl pernai Lietuvą alinusios sausros šalies augalininkystės sektorius patyrė apie 62 mln. eurų, o gyvulininkystės – iki 30 mln. eurų nuostolį, o jiems kompensuoti ministerija skyrė 8,5 mln. eurų.

Tarybos posėdžio metu planuojama aptarti nuo šių metų sausros ir šalnos nukentėjusių žemės ūkio sektorių patirtų nuostolių kompensavimo galimybes.

3. Dėl Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto.

Aktualumas. Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto (LAEI) vaidmuo ypatingai svarbus šiuo laikotarpiu, kai deramasi su Europos Sąjungos institucijomis dėl naujojo Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) programinio laikotarpio. LAEI atliekamų tyrimų svarba kyla iš būtinybės pagrįsti viešojo valdymo sprendimus ir geriau tenkinti šiuose regionuose gyvenančių žmonių, įskaitant ūkininkų, ekonominius ir socialinius poreikius. Bet kokia pertvarka ar finansavimo trūkumas neigiamai paveiks esamą LAEI padėtį, lems dalies darbuotojų atleidimą, bus prarasta sukaupta patirtis bei kompetencijos.

4. Dėl Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepcijos dalies, susijusios su kaimu ir žemės ūkiu, pristatymo.

Aktualumas. Šiuo metu rengiama Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepcija. Numatoma, kad Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas taps vienu pagrindinių šalies vystymosi dokumentu, jo suformuluoti sprendiniai galios iki 2030 m., o pasiūlyta vizija – net iki 2050 metų.

Pirmajame Lietuvos Respublikos bendrojo teritorijos plano rengimo etape buvo tiriama šalies, ūkinių, socialinių, gamtinių inžinerinių struktūrų raida, jų tarpusavio santykiai, įtakos ir apibūdinta bendra šalies teritorijos ir jos dalių būklė 20 metų laikotarpiu.

Kitame Lietuvos Respublikos bendrojo teritorijos plano rengimo etape, pagal atliktos analizės duomenis, bus formuojama Lietuvos Respublikos bendrojo plano koncepcija, kurią turės patvirtinti Seimas, o konkrečius sprendimus – Vyriausybė.

Tarybos posėdžio metu bus pristatoma Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepcijos dalis, susijusi su kaimu ir žemės ūkiu.

5. Kiti klausimai.

Pirmininkas dr. Arūnas SVITOJUS

Facebook komentarai

komentarų(ai)