LJŪJS susitikimas su Prancūzijos JŪ

Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos (LJŪJS) nariai susitiko su Baltijos šalyse viešinčia Prancūzijos jaunųjų ūkininkų sąjungos grupe – per 30 jaunųjų ūkininkų iš įvairių Prancūzijos regionų.

Su svečiais iš Prancūzijos, kuriems vadovavo Prancūzijos jaunųjų ūkininkų sąjungos prezidentas  Jérémy Decerle, Šiauliuose balandžio 10 d. susitiko ŽŪR vicepirmininkas bei LJŪJS pirmininkas Vytautas Buivydas, LJŪJS tarptautinių projektų atstovas Europos sąjungos jaunųjų ūkininkų taryboje (CEJA) Marius Kaniauskas bei LJŪJS valdybos nariai: Tautvilas Putvis ir Rūta Gasparovičiūtė.

Pasak V.Buivydo, ryšius su prancūzais LJŪJS atstovai užmezgė dalyvaudami CEJA renginiuose. Diskusijų metu paaiškėjo, kad ES paramos panaudojimą Lietuvoje kontroliuojančios institucijos, kaip jau ne kartą buvo konstatuota, vadovaujasi savo susikurtais itin griežtais reikalavimais. Prancūzai stebėjosi, kai jaunieji Lietuvos ūkininkai papasakojo, su kokiomis problemomis jie susiduria.

„Nors Prancūzijoje įsigyti žemės ūkio paskirties žemę itin sunku, nes jos paprasčiausiai trūksta, tačiau jeigu tokia žemė parduodama, tai pirmenybė visada teikiama įsikuriantiems jauniesiems ūkininkams. Valstybė kontroliuoja ir žemės pardavimo bei žemės nuomos kainų ribas ir jos yra palankios jauniesiems ūkininkams“, – pasakojo V.Buivydas.

Iš esmės skiriasi ir reikalavimai siekiantiems gauti ES paramą.

„Verslo plane akcentuojami siekiami tikslai, t.y. konkretūs duomenys – kokius rezultatus jaunasis ūkininkas pasižada pasiekti. Tačiau paliekama laisvė, kaip šį tikslą pasiekti – už gautą paramą jaunasis ūkininkas gali įsigyti ne tai, ką nurodo kontroliuojanti valstybės institucija, o tai, ko nori pats ūkininkas: žemę, naują arba naudotą žemės ūkio techniką, pašarus galvijams ar kt. Esmė – jaunasis ūkininkas turi pasiekti numatytą tikslą ir tik tai kontroliuojama“, – sakė V.Buivydas.

Tačiau ES ir valstybės paramą Prancūzijoje gali gauti tik turintys su žemės ūkiu susijusį išsilavinimą ir įgiję ūkio vadovavimo patirties. Kur ją įgyti?

„Prancūzai sumanė labai įdomią sistemą. Norintys tapti ūkininkais patirties įgyja dirbdami kituose ūkiuose, pamainydami jų savininkus, kurie dėl įvairių priežasčių jie turi kur nors išvykti, pavyzdžiui, atostogauti. Taip jaunas žmogus įgyja patirties ir jam skiriami papildomi balai ES paramai gauti“, – sakė V.Buivydas.

Prancūzai stebėjosi, kad Lietuvoje ES parama skiriama itin dideliems ūkiams. Prancūzijoje ES ir valstybės parama taip nešvaistoma. Remiami tik ūkiai, kurie svarbūs gyvybingumui kaimo vietovėse palaikyti.

„Vienas jaunasis prancūzas pasidalijo patirtimi – jis turi 25 ha žemės, laiko 20 melžiamų karvių, gamina produkciją vidaus rinkai, ją pats realizuoja ir gali išgyventi be papildomų pajamų. Apskritai Prancūzijoje vyrauja 60-70 ha ūkiai. Didžiausią ūkį Prancūzijoje – apie 4 000 ha žemės valdo 10 juridinių asmenų. Toks ūkis gauna ribotą ES paramą, tačiau šiuo metu diskutuojama, kad nuo 2020 – ųjų stambieji Prancūzijos ūkiai ES paramos nebegautų“, – pasakojo V.Buivydas.

Tris valandas trukusi jaunųjų Lietuvos ir Prancūzijos ūkininkų diskusija neišblės tik įspūdžiuose, nes LJŪJS nariai prancūzų patirtimi ketina pasinaudoti – kai kuriuos pasiūlymus pateiks Žemės ūkio ministerijai ir tikisi, kad nuo 2020 – ųjų ES paramos teikimo principai jauniesiems ūkininkams bus palankesni.

Nuotraukose – Lietuvos ir Prancūzijos jaunųjų ūkininkų susitikimo akimirkos.