facebook

Pasirašytas komunikatas

Liepos 5 d. vyko trečiasis* Trijų jūrų regiono žemdirbių savivaldos lyderių susitikimas, kurio metu kiekviena šalis pristatė padėtį žemės ūkio sektoriuje ir rinkų apžvalgą. 

Konferencijos svečių pastabos dėl BŽŪP po 2020 – ųjų

Zdanek Jandejsek Čekijos respublikos žemės ūkio rūmų pirmininkas: „Kiekviena šalis turėtų pasirinkti, kaip paskirstyti TI. Kritiškai vertiname ir privalomą TI maksimalios ribos nustatymą. Mano nuomone, šis reikalavimas padidintų žemės ūkio srities darbuotojų migraciją į miestus ir emigraciją į kitas šalis. Pritariame raginimams suvienodinti TI visoje ES rinkoje. Suprantu kitų šalių ūkininkus, kurie nenori, kad jiems skiriamos TI sumažėtų, tačiau jie turi ir mus suprasti – o kodėl mes turėtume iš jų priimti maisto produktus, kurie pagaminti naudojant didesnę ES paramą?“

Roomet Sormus, Estijos žemės ūkio ir prekybos rūmų pirmininkas: „Estijoje yra apie 1 mln. ha žemės ūkio paskirties žemės, yra apie 17 tūkst. ūkių, o žemės ūkio apyvarta siekia 800 mln. EUR. Pokyčiai Estijos žemės ūkyje vyksta greičiau nei keičiama žemės ūkio politika. Štai 8 proc. ūkių gamina net 80 proc. visos produkcijos šalyje, todėl mums būtų pikta, jeigu EK pasiūlymai riboti TI paveiktų 80 proc. mūsų gamybos. Be to, gamybos kaštai Estijoje yra net 30 proc. didesni nei vidutiniškai ES, o TI – net 44 proc. mažesnės nei vidutiniškai ES. Taigi mums sunku suprasti, kodėl TI tokios skirtingos. Būtų keista, jeigu paramos būtų skiriama mažiau, o reikalaujama daugiau“.

Tajana Radič, Kroatijos žemės ūkio rūmų atstovė: „Turime net 165 tūkst. ūkių, iš kurių kai kurie dirba tik iki 5 ha. Su EK tarėmės, kad iki 2022 m. TI neturėtų būti mažinamos, nes to negalima daryti pagal Kroatijos stojimo į ES sutartį. Mes nesame pasiruošę tokiems pasikeitimams. Padėtis šalyje yra sudėtinga, nes bankrutuoja viena stambiausių maisto produktų gamintojų, kuriai žaliavas tiekdavo apie 30 tūkst. ūkininkų ir dabar Rusijos bankai siekia įsigyti 46 proc. šios įmonės akcijų. Dėl darbo trūkumo kasmet po 6 tūkst. gyventojų iš kaimo persikelia į miestus, o kaimo plėtra vėluoja – net nenuspręsta, kiek ES paramos bus skirta ūkininkams ir kiek – kaimo plėtrai. Mums labai svarbu, kad ES išlaikytų tokį pat paramos lygį, o jeigu keliami aukštesni reikalavimai, tai reikia ir didesnio finansavimo. Padėtį dar labiau apsunkina, aplinkybė, kad daug prastos kokybės maisto produktų įvežama iš trečiųjų šalių“.

Viktor Šmulevič, Lenkijos nacionalinės žemės ūkio rūmų tarybos prezidentas: „Lenkija siekia, kad BŽŪP būtų stiprus. Išeitis – turime įtikinti valdžios atstovus, kad reikėtų didinti įmokas į ES biudžetą. ES stipri laikydamasi solidarumo principo – stiprieji remia silpnuosius. Be to, senosios šalys nieko nepraranda, nes didelė dalis ES paramos greitai grįžta į kitas šalis, iš kurių perkame žemės ūkio techniką ir kitas prekes, kurių mes negaminame.  Mes siekiame pavyti ES pragyvenimo lygio vidurkį, tačiau esant dabartinėms sąlygoms, niekada nepavysime. Be to, iš Lenkijos emigravo 2-3 mln. gyventojų ir jeigu BŽŪP nepasikeis, šis procesas tęsis. Kaimo gyventojai sensta, nes, esant dabartinėms sąlygoms, jauni žmonės nenori gyventi kaime. Su silpnu BŽŪP biudžetu mes nepajėgsime nieko pakeisti“.

Miroslav Stefček, Slovakijos žemės ūkio ir maisto rūmų pirmininkas: „Mums BŽŪP yra stabilumo viltis. Bet mes neišnaudojome visų galimybių, praradome konkurencingumą. Mes palaikome kolegas iš Čekijos – nereikia iš šalių reikalauti, kad jos taikytų TI maksimalias ribas, siūlome, kad šalys pačios ES paramą galėtų savo nuožiūra perkelti iš vieno ramsčio į kitą. Mes geriausiai žinome, kas labiausiai mums tinka“.

Tomas Eder, Vengrijos žemės ūkio rūmų vicepirmininkas: „BŽŪP  turi būti padidintas mažiausiai iki dabartinio lygio. Kitaip nesusidorosime su kylančiais iššūkiais. Džiaugiamės, kad net 19 ES narių pritarė šiai mūsų nuomonei ir pasirašė deklaraciją.  EK pasirinktas TI konvergencijos metodas mums nepriimtinas, jis nesąžiningas. Prieš įvedant naujas aplinkos apsaugos priemones reikia įvertinti ir jų poveikį ekonominiam tvarumui. EK skuba priimti naują biudžetą, tačiau neverta skubėti, nes dar nepasirinkome krypties“.

Asya Gocheva, Bulgarijos nacionalinės grūdų augintojų asociacijos atstovė: „Kelia susirūpinimą pasiūlymas BŽŪP biudžeto sumažinimas. Apmaudu, kad TI konvergencija nėra EK prioritetas – net neplanuojama pasiekti seniau nustatytus planus. Tai nepriimtina. Nepritariame ketinimui nustatyti TI maksimalias ribas. Abejoju ar  tai būtų palanku smulkiesiems ūkiams. Manau, TI „lubas“ turėtų pasirinkti kiekviena šalis savarankiškai“.

Maira Dzelzkalėja, Latvijos žemdirbių parlamento atstovė: „Prisipažinsiu, kad man nesvarbu, kokios yra TI, tačiau svarbu, kad mes dirbtume sąžiningos konkurencijos sąlygomis. Norėčiau gauti sąžiningą kainą už savo gaminamą produkciją. Mums nepriimtini BŽŪP pasiūlymai, kai reikalavimai didinami, o biudžetas mažinamas. Reikia tvirtos politikos, todėl Latvija remia pasiūlymą didinti įmokas į ES biudžetą, bet nemažinti BŽŪP biudžeto, juo labiau, kad mūsų konkurentai pasaulinėje rinkoje – Kinija bei JAV –  žemės ūkiui skiria vis daugiau paramos. Nepritariame ir lėtai TI konvergencijai“.

Vyko diskusijos dėl BŽŪP ateities ir daugiametės finansinės programos – bendrų pozicijų ir bendrų veiksmų derinimas, po kurio visų devynių šalių žemdirbių savivaldos lyderiai: Lietuvos, Estijos, Lenkijos, Vengrijos, Čekijos, Slovakijos ir Kroatijos žemės ūkio rūmai, Bulgarijos grūdų augintojų organizacija ir Latvijos ūkininkų parlamentas, atstovaujantis Latvijos žemdirbiškas organizacijas, pasirašė komunikatą, kuriame sutarė:

  1. Toliau laikytis 2017 m. kovo 1 d. pasirašytoje Bratislavos deklaracijoje ir jos prieduose nustatytų principų;
  2. Tęsti bendrą darbą siekiant, kad Bendroji žemės ūkio politika po 2020 m. atitiktų bendrus pasirašiusių valstybių žemdirbių interesus;
  3. Siekti, kad sprendimai tose srityse, kuriose pasirašiusiųjų valstybių žemdirbių interesai išsiskiria, būtų palikti valstybių narių kompetencijai;
  4. Pripažinti, jog žemdirbių lygiateisiškumas, vienodos galimybės ir sąžininga konkurencija turėtų būti pamatinės vertybės, kuriomis grindžiama Europos Sąjungos politika;
  5. Šių užsibrėžtų tikslų siekti vykdant bendrus politinius veiksmus ir kampanijas, įskaitant galimybę drauge organizuoti protesto akcijas ES lygmenyje.

* Pirmasis Trijų jūrų regiono žemės ūkio rūmų atstovų susitikimas vyko 2017 m. gruodžio 6 d. , Varšuvoje (Lenkija), kuriame  dalyvavo Žemės ūkio rūmų l. e. p. pirmininkas Sigitas Dimaitis. Susitikime dalyvavo Estijos, Čekijos, Vengrijos, Austrijos, Kroatijos, Slovėnijos, Slovakijos, Bulgarijos, Rumunijos, Latvijos žemdirbių savivaldos organizacijų lyderiai. Buvo aptartas komunikatas dėl BŽŪP ateities ir pasirašyta Varšuvos deklaracija dėl tvaraus žemės ūkio skatinimo.

Antrasis Trijų jūrų regiono žemės ūkio rūmų atstovų susitikimas vyko 2018 m. kovo 1-2 d.  Bratislavoje (Slovakija), kuriame dalyvavo Žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus. Čekijos, Slovakijos, Vengrijos, Lenkijos, Rumunijos, Bulgarijos ir Lietuvos žemdirbių savivaldos lyderiai  aptarė savo prioritetus dėl BŽŪP ateities, dalinosi aktualijomis apie žemės ūkio sektoriaus padėtį.

Visi susitikimo dalyviai akcentavo, jog ypač svarbu išlaikyti BŽŪP biudžetą, dviejų ramsčių struktūrą, užtikrinti sąžiningas konkurencines sąlygas ūkininkams visoje Europoje.

Žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus pristatė Lietuvos žemdirbių savivaldos organizacijų poziciją – daug dėmesio skirdamas būtinybei užtikrinti kartų kaitą kaime, sukurti greitus ir efektyvius rizikos valdymo ir krizių įveikimo mechanizmus, pagerinti ūkininkų padėtį maisto grandinėje. A. Svitojus taip pat pabrėžė, jog labai svarbu supaprastinti dabartinius BŽŪP mechanizmus, užtikrinant, kad ūkininkams būtų sumažinta administracinė našta.

« 1 3 »

Facebook komentarai

komentarų(ai)