Pasitarimas Prezidentūroje

Rugsėjo 10 d. 14.15 val. LR žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus, vicepirmininkai Algis Baravykas ir Vytautas Buivydas bei direktorius Sigitas Dimaitis dalyvaus pasitarime Prezidentūroje dėl ES naujos finansinės perspektyvos ir žemės ūkio sektoriaus, mokesčių ir su jais susijusių klausimų, regionų stiprinimo ir gerovės valstybės kūrimo.

Žemės ūkio produktų vartotojų ir ūkininkų paramai, jų konkurencingumo ir žemės ūkio sektoriaus plėtros skatinimui Europos Sąjungoje naudojamos ne tik Bendrosios žemės ūkio politikos priemonės – tiesioginės išmokos, kaimo plėtros projektų lėšos, bet ir mokestinės lengvatos, sudarančios sąlygas didesniam vartojimui. Dėl šių lengvatų valstybės narės sprendžia pačios, ir jų taikymas Europoje skiriasi, visgi yra tam tikrų bendrų bruožų. Daugelyje valstybių taikomos PVM lengvatos maistui ir žemės ūkyje naudojamai produkcijai.

PVM lengvatų netaiko tik Bulgarija, Lietuva, Danija, Estija. Kitose šalyse tam tikriems maisto produktams bei žemės ūkyje naudojamiems produktams PVM mažesnis dvigubai ar dar daugiau. Maistui PVM iš vis netaikomas Jungtinėje Karalystėje (daugeliui pagrindinių maisto produktų grupių), kai kuriems produktams  – Maltoje, Airijoje. Žemės ūkyje naudojami produktai neapmokestinami Jungtinėje Karalystėje (sėklos, pašarai), Airijoje (pašarai, trąšos, vaistai, sėklos ir sodinukai).

Taip pat ūkininkams svarbios kuro ir energetikos mokesčių lengvatos – akcizas žemės ūkyje vartojamam kurui, taršos mokesčio lengvatos ir kt. Tokių lengvatų netaiko tik Švedija, Slovakija, Liuksemburgas, Danija. Žemės ūkyje naudojamo kuro neapmokestina Belgija, Ispanija, Latvija. Kitose šalyse taikomis lengvatos dyzeliui (dažniausiai), benzinui, gamtinėms ir suskystintoms dujoms.

Lietuva šiame kontekste išsiskiria itin dideliu PVM – ES yra tik kelios valstybės, kur lengvatos taikomos tokiam siauram produktų ir paslaugų ratui, visiškai neapimančiam žemės ūkio ir maisto produktų.

Šalis PVM standartas[1] PVM maistui[2] PVM žemės ūkio produktams[3] Kuras ir energija žemės ūkyje[4]
Airija 23%   Maistui  13,5%, 9%, 0% Gyvuliai maistui  4,8% Pašarai, trąšos, vaistai, sėklos ir sodinukai 0 % Lengvata dyzeliui daržininkystėje
Austrija 20%   10% Daliai produktų 10%, 13% Kuro lengvata
Belgija 21% Daliai produktų 12%, 6% Pesticidai, trąšos 12 %, kai kurie kiti produktai – 6% Kuras ir elektra neapmokestinami
Bulgarija 20% 20% 20% Nėra informacijos
Čekija 21% 15%, 10 % kūdikių maistui Daliai produktų 15% Lengvata dyzeliui
Danija 25% 25% 25% Lengvatų nėra
Estija 20% 20% 20% Dyzelio mokesčių lengvata, gamtinės dujos neapmokestintos
Graikija 24% Daliai produktų 13% Daliai produktų 13% Benzinas ir suskystintos dujos neapmokestinti, dyzeliui – lengvata
Ispanija 21% Daliai produktų 10%, 4% 10% Kuras neapmokestintas
Italija 22% Daliai produktų 10%, 5%, 4% Daliai produktų 10%, 4% Lengvata benzinui, dyzeliui, suskystintoms dujoms
Jungtinė Karalystė 20% 0% Sėklos, pašarai 0% Lengvata kurui
Kipras 19% Daliai produktų 5% 19% Lengvata dyzeliui
Kroatija 25% Daliai produktų 13%, 5% (duona, kūdikių maistas) 25% Nėra informacijos
Latvija 21% Kūdikių maistas 12%, vietiniai vaisiai ir daržovės 5% 21% Kuras neapmokestinamas
Lenkija 23% Daliai produktų 8%, 5% Daliai produktų 8%, 5% Lengvata dyzeliui, neapmokestinta anglis ir gamtinės dujos
Lietuva 21% 21% 21% Lengvata dyzeliui
Liuksemburgas 17% 3%, daliai vynų 14% Išskyrus pesticidus – 3% Lengvatų nėra
Malta 18%   Daliai produktų 0% 18%   Nėra informacijos
Nyderlandai 21% 9% 21% Lengvata gamtinėms dujoms
Portugalija 23% Daliai produktų 13%, 6% Daliai produktų 13%, 6% Lengvata dyzeliui
Prancūzija 20% Daliai produktų 10%, 5,5% Daliai produktų 10% Lengvatos dyzeliui, dujoms, naftai
Rumunija 19% 9% Daliai produktų 9% Lengvata dyzeliui
Slovakija 20% Daliai produktų 10% 20% Lengvatų nėra
Slovėnija 22% 9,5% ,5% Lengvata benzinui ir dyzeliui
Suomija 24% 14% Daliai produktų 14% Dyzelio akcizo lengvata
Švedija 25% Daliai produktų 12% 25% Lengvatų nėra
Vengrija 27% Daliai produktų 18%, 5% 25% Lengvata dyzeliui
Vokietija 19% Daliai produktų 7% Daliai produktų 7% Gražinama 25% mokesčių už kurą ir energiją

[1] Pagal Europos Komisijos ir portalo ALVARA informaciją (https://trade.ec.europa.eu/tradehelp/vat-eu-member-states, https://www.avalara.com/vatlive/en/vat-rates/european-vat-rates.html,)

[2] Ten pat

[3] Ten pat

[4] Pagal Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos Energetikos mokesčių duomenų bazės informaciją (https://www.oecd.org/ctp/taxing-energy-use-2018-9789264289635-en.htm)

***

ES parama žemės ūkiui ir „Brexit”

Šiandien visi žinome, kad dėl „Brexit“  2021-2027 m. ES parama žemės ūkiui bus sumažinta. Pavyzdžiui, Lietuvai tiesioginėms išmokoms (TI) ir kaimo plėtrai iš viso numatoma skirti apie 4,558 mlrd. EUR, arba apie 5,2 proc. mažiau nei 2014–2020 – aisiais. Nors Lietuvai TI numatoma skirti 3,344 mlrd. EUR, arba 5,8 proc. daugiau nei 2014–2020 – aisiais, tačiau Kaimo plėtros programai numatoma paramą sumažinti net 26 proc. ir skirti tik 1,214 mlrd. EUR. „Brexit“ pasekmės? Ūkininkai dėl šio argumento nepriekaištautų, tačiau jie negali pritarti Europos Komisijos (EK) ketinimams sulėtinti TI konvergencijos (suvienodinimo) procesą – planuojama iki ES vidurkio TI didinti vos po 2 proc. kasmet. Tokiu atveju 2027 – aisiais Lietuvos ūkininkams skiriamų TI vidurkis būtų 204 EUR/ha ir siektų tik 79 proc. ES vidurkio. Tuo tarpu šiuo metu ES TI vidurkis yra apie 266 EUR/ha. Mažesnes TI nei lietuviai gauna tik latviai ir estai. Faktus iliustruoja žemiau pateikiama lentelė.

BŽŪP tikslai

  1. didinti žemės ūkio našumą, skatinant technikos pažangą bei užtikrinant kuo geresnį gamybos veiksnių, ypač darbo jėgos, panaudojimą;
  2. užtikrinti deramą žemės ūkiu besiverčiančios bendruomenės gyvenimo lygį;
  3. stabilizuoti rinkas;
  4. garantuoti pakankamą tiekimą;
  5. užtikrinti vartotojams priimtinas kainas.

Griežtai draudžiama Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų (LR ŽŪR) paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be raštiško sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti LR ŽŪR kaip šaltinį.