facebook

Projektas skelbia karą obuoliniams vaisėdžiams

LR Žemės ūkio rūmai (LR ŽŪR) pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos priemonę „Žinių perdavimas ir informavimo veikla“ veiklos sritį „Parama parodomiesiems projektams ir informavimo veiklai“ nuo šių metų sausio 15 d. vykdo projektą „Poravimosi elgsenos sutrikdymas – inovatyvus metodas obuolinio vaisėdžio (Cydia pomonella) biokontrolei“.

Suklaidins obuolinius vaisėdžius

Nors kartais sakoma, kad jeigu obuolį graužia kirminai, tai tokie obuoliai tinka valgyti ir žmonėms, tačiau vartotojai parduotuvėse neskuba rinktis sukirmijusių obuolių.

Ta kirmėlaitė, kurią randame obuolyje – ir yra išsiritusi ir obuolinio vaisėdžio drugio. Sodininkai įvairiai su jais kovoja, pavyzdžiui, purškia apsaugos priemonėmis, naudoja insekticidus. Bet chemikalai ne tik brangūs, tačiau ir vartotojams nepriimtini. Daugelis tiek ES, tiek kitų šalių naudoja ir kitus būdus. Apie vieną iš jų sodininkai sužinos iš LR ŽŪR vykdomo projekto, kuris turėtų padėti saugoti sodus nuo obuolinio vaisėdžio. Kokia šios kovos esmė?

„Kaip įprasta gamtoje, vaisėdžio patelės kvapu privilioja patinus, jie susiporuoja ir sėkmingai dauginasi. Projekto metu mes naudosime sintetinę medžiagą feromoną, iš esmės tokią pačią, bet natūralią medžiagą išskiria patelės. Taigi ant vaismedžių bus kabinami dispenseriai, išskiriamas didelis feromono kiekis. Sintetiniai feromonai patinus suklaidins, net blokuos jų receptorius, todėl patinai bus suklaidinti, neberas patelių ir nebepasidaugins“, – pasakojo projektui vadovaujanti Gamtos tyrimų centro vyresnioji mokslo darbuotoja Laima Čereškienė.

Mažiau insekticidų – daugiau efektyvumo

Projekto, kuris truks 24 mėnesius, pagrindinis tikslas – parodyti inovatyvias priemones, kurios padeda apsaugoti sodus nuo obuolinio vaisėdžio (Cydia pomonella) ir pademonstruoti poravimosi sutrikdymo (matting disruption) metodus, kurie bus naudojami Lietuvos sodininkystės ūkiuose.

„Pagal šį naują metodą sodininkystės ūkiuose atsisakysime naudoti insekticidus, o tai padidins ūkių ekonominį efektyvumą, produkcijos ekologiškumą ir mažins aplinkos taršą. Pagal parengtą parodomojo bandymo metodiką šešiuose sodininkystės ūkiuose įrengsime ir vykdysime parodomuosius bandymus“, – pasakojo projektą kuruojanti LR ŽŪR Žemės ūkio technologijų skyriaus vyriausioji specialistė augalininkystei Lina Pukaitė- Malinauskienė.

Per dvejus metus pagal šį projektą planuojama surengti 12 lauko dienų, 13 seminarų, 30 dalijimosi ūkininkavimo patirtimi grupių susitikimų ir baigiamąją konferenciją.

„Iš esmės šio projekto tikslas yra skatinti ūkius sparčiau diegti technologines naujoves ir didinti veiklos pelningumą, siekiant sudaryti tinkamas sąlygas vystyti sodininkystę pasikeitusiomis klimatinėmis ir agrarinėmis sąlygomis, didinti sodų konkurencingumą besikeičiančiomis rinkos sąlygomis“, – sakė L.Pukaitė-Malinauskienė.

Prielaidos saugiau ūkininkauti

Parodomųjų bandymų metu bus pademonstruota inovatyvi kenkėjų (Cydia pomonella) kontrolės sistema,kuri, tikimasi, sumažins kenkėjų populiaciją, leis atsisakyti insekticidų naudojimo ūkiuose arba žymiai sumažins jų naudojimą. Tai sudarys prielaidas saugesnio ūkininkavimo plėtrai sodininkystės ūkiuose, padidins efektyvumą ir sumažins neigiamą ūkininkavimo poveikį aplinkai. Taip pat bus sudarytos prielaidos tvaresniam žemės ūkio vystymuisi aplinkosaugine prasme, kadangi ūkiams bus sudarytos galimybės efektyviau naudoti išteklius (derlius apsaugojamas nuo kenkėjų, ligų), sunaudojamus gamybos procese, bei išsaugoti biologinių rūšių įvairovę ir kraštovaizdį.

Parodomųjų bandymų metu bus įgyvendintos inovacijų diegimo ir sklaidos veiklos: inovatyvi kenkėjų biokontrolės sistema bus diegiama skirtinguose sodininkystės ūkiuose, taip pat vyks metodo sklaida į kitus ūkius. Tai sudarys prielaidas ekologiškų sodininkystės ūkių vystymuisi ir jų produkcijos gerinimui.

Pirmieji duomenys džiugina

Pagal LR ŽŪR projektą įgyvendinamą priemonę bus galima taikyti tiek stambiuose, tiek smulkiuose soduose.

„Galima naudoti skirtingo pajėgumo dispenserius ir ypač tinka naudoti ekologiniuose ūkiuose, tačiau ne tik juose“, – sakė L.Čereškienė.

Nors projektas vyks dvejus metus ir galutinius rezultatus sužinosime tik 2020 – aisiais, tačiau apie pirmuosius rezultatus projekte dalyvaujantys sodų savininkai jau susidarė nuomonę. Be to, šių metų lapkričio mėnesį bus padarytos pirmosios išvados.

„Jau dabar tiriamuose soduose esame pakabinę gaudykles ir matoma, kaip vabzdžiai jas atranda. Rudeniop kabinsime kamienines juostas ir stebėsime žiemoti besiruošiančių vabzdžių populiaciją. Be to, vertinsime pagal pažeistų vaisių kiekį“, – pasakojo L.Čereškienė.

Telšių rajone ekologinio ūkio šeimininkė Simona Gailytė sakė, kad jau dabar apie projektą susidarė teigiamą nuomonę: „Jau dabar kontroliniai patikrinimai rodo, kad bandomajame lauke vaisėdžių sugauname apie 10 kartų mažiau nei kitur. Taigi šiame lauke tikimės sulaukti gražesnių ir vartotojams labiau patinkančių obuolių“.

Taip pat įgyvendinamas priemones vertino Kauno rajone ūkį turintis Mindaugas Šlapkauskas: „Pirmieji duomenys teikia didelių vilčių. Galiu palyginti – lauke, kuriame vykdomas projektas, į lipdukus nepateko nė vienas vaisėdis, o įprastame lauke per savaitę – net per 40-50 vabaliukų. Taigi obuolinių vaisėdžių veikla sutrikdyta“.

Abiejų ūkių savininkai metams pasibaigus dar atliks ir finansinius skaičiavimus ir tik tada priims optimaliausią sprendimą.

Parodomieji bandymai bus rengiami ekologiniuose, nacionalinės kokybės ir chemizuotuose ūkiuose.

Ekologiniai ūkiai:

Genovaitės Sakalauskienės ūkis, Žalgirių k., Deltuvos sen., Ukmergės r.

Remigijaus Gailio ūkis, Pavirvytės k. 1 A, Upynos sen., Telšių r.

Nacionalinės kokybės produktų gamybos ūkiai:

Alvydo Jurkėno ūkis, Ažuožerių k., Anykščių r.

ŽŪK Orlevita, Gudkaimis, Vilkaviškio r.

Chemizuoti ūkiai:

Alekso ir Pauliaus Speičių ūkis, Sodeliškių k., Velžio sen., Panevėžio r.

Mindaugo Šlapkausko ūkis, Tvarkiškių k., Kauno r.

Griežtai draudžiama Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų (LR ŽŪR) paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be raštiško sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti LR ŽŪR kaip šaltinį.

Facebook komentarai

komentarų(ai)