Su žemės ūkio ministru aptarė kiaulininkystės sektoriaus bėdas

Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas, Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas pirmadienį popiet susitiko su žemės ūkio ministru Giedriu Surpliu aptarti kiaulininkystės sektoriaus problemų. Afrikinis kiaulių maras yra viena aktualiausių, tačiau ne vienintelė bėda.

Kelerius metus kiaulių augintojai laukia, kada bus išspręstas nuostolių dėl afrikinio kiaulių maro (AKM) kompensavimo reikalas. Kad metodika nėra gera, buvo pripažinta dar tuomet, kai žemės ūkio ministras buvo Bronius Markauskas, tie klausimai buvo gvildenami Vyriausybės suburtoje darbo grupėje.

„Praktikos įgyta 2017 m. per AKM protrūkį „Beržų komplekso“ bendrovėje, – pasakoja A. Baravykas. – Buvo naikinami pašarai. Mes dėl to abejojome, bet Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba pareiškė, kad tai daryti būtina. Tačiau nuostolių kompensavimo tvarkos nebuvo, taip pat kilo klausimų, kas turėtų prisiimti transportavimo išlaidas ir pan.“

Nuostolius dėl AKM nenumatyta kompensuoti didelėms įmonėms (pagal ES teisę tai įmonės, kuriose dirba 250 darbuotojų ir daugiau, pasiekiama tam tikra apyvarta). Tai nėra teisinga. Kaip paaiškina A. Baravykas, jeigu viena įmonė valdo keletą ūkių ir bent viename iš jų įvyksta AKM protrūkis, pagal esamas taisykles nuostolių kompensuoti nebūtų galima. O juk dėl atslinkusį užkratą gali lemti daug veiksnių, nepriklausančių nuo ūkio: šernų medžioklė, užkrato apylinkėje paplitimas ir kt. Be to, kol kas nėra tiksliai žinoma, kaip užkratas patenka į ūkius. Štai kodėl kompensacija turėtų būti mokama visiems nukentėjusiems ūkiams – už nugaišintus gyvūnus, sunaikintus pašarus ir kt.

Sprendimai užtruko. Tačiau pirmadienį žemės ūkio ministras G. Surplys patvirtino, kad naujos kompensavimo taisyklės jau paruoštos ir suderintos su Europos Komisija. Ministras pažadėjo jas šį antradienį pasirašyti.

Su AKM yra susijęs ir kitas opus klausimas – tai trečiosios AKM zonos kainų skirtumo nuostoliai: jie taip pat turėtų būti kompensuojami. Tačiau šio klausimo sprendimo, matyt, dar teks palaukti.

Susitikime dalyvavo ir VMVT atstovas, buvo aptarta AKM situacija. Paaiškėjo, kad per praėjusį savaitgalį buvo trys užkrato protrūkiai (taigi šiemet iš viso jau aštuoni naminių kiaulių užkrato atvejai), tačiau apie juos kažkodėl nebuvo pranešta.

Pretekstą diskutuoti dar viena tema sukūrė Aplinkos ministerija, parengusi teisės akto projektą. Siūloma nuo 2020 metų srutas, skystą mėšlą ne išlaistyti, o įterpti į dirvą. „Tai reiškia, kad reikės įsigyti papildomą techniką, kurios čia dar niekas neturi (kiek žinau, Vakaruose naudoja tik eksperimento tikslais), prieš arimą deginti papildomus degalus, eikvoti energiją. Paskui vis tiek reikės užarti“, – stebisi A. Baravykas nelogišku, neracionaliu siūlymu, kurio nauda būtų abejotina ir aplinkosauginiu požiūriu. Srutos, skystas mėšlas laistomas pavasarį dirvoms pradžiūvus į žiemkenčių tarpuvagius, taip augalai patręšiami, o įterpiant organinę trąšą į dirvą būtų išdraskomos šaknys.

Tuo pačiu projektu AM siūlo kiaulių mėšlą (kažkodėl tik kiaulių) kaupti ne 6 mėnesius kaip dabar, o 8 mėnesius. Nežinia, kodėl toks siūlymas atsirado ir kokie ūkiai sugebėtų per kelis mėnesius pasistatyti papildomas talpyklas…

A. Baravykas apgailestauja dėl AM keistų žingsnių, kai į teisės aktų derinimo sistemą tarpuvaldžiu įmetamas projektas, jį skubama derinti. Taip neturėtų būti elgiamasi. Derėtų palaukti, kai Prezidentas patvirtins naujos sudėties Vyriausybę, tada gerai apsvarstyti siūlymą, pažiūrėti, kokios galimos jo pasekmės. Tik tuomet priiminėti sprendimus.

Griežtai draudžiama Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų (LR ŽŪR) paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be raštiško sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti LR ŽŪR kaip šaltinį.