facebook

Vyriausybė patvirtino PLNP maksimalų dydį

Lietuvos žemės ūkio rūmų (LR ŽŪR) direktorius Sigitas Dimaitis, šiandien (2019-08-07) dalyvavo Vyriausybės posėdyje, kur buvo patvirtinta 2019 metų pereinamojo laikotarpio nacionalinės paramos (PLNP), mokamos už pieną, gyvulius ir pasėlius, bendra didžiausia mokėtina suma – 28,2 mln. Eur. Ministrų kabinetas be didesnių ginčų pritarė sumos dydžiui, kurį pasiūlė Žemės ūkio ministerija.

Finansų ministerija siūlė PLNP sumą mažinti 4,3 mln. Eur, nes „valstybė, siekdama užtikrinti žemdirbių pajamų palaikymą ir vadovaudamasi ES teisės aktų nuostatomis gali mokėti pereinamojo laikotarpio nacionalinę paramą, atsižvelgdama į valstybės finansines galimybes“, o šių metų valstybės biudžete pereinamojo laikotarpio nacionalinei paramai numatyta 23,9 tūkst. eurų.

Pasak S.Dimaičio, žemės ūkio viceministras Darius Liutikas Vyriausybės posėdyje argumentuotai pristatė problemą ir įtikino Vyriausybės narius, kad PLNP yra svarbi žemdirbių pajamų palaikymui, juolab kad pastaruosius trejus metus žemdirbiai dėl blogų klimatinių sąlygų patiria daug nuostolių – sumažėjo žemės ūkio produkcija, atitinkamai ir pajamos, taigi nacionalinės paramos sumažinimas dar labiau apsunkintų žemdirbių padėtį.

Su išsakytais argumentais sutiko ir finansų ministras Vilius Šapoka.

Pagal Vyriausybės nutarimu patvirtintą PLNP mokėtiną didžiausią sumą žemės ūkio ministro įsakymais bus tvirtinama pereinamojo laikotarpio nacionalinės paramos išmokų žemės ūkio veiklos subjektams pagal sektorius skyrimo tvarka ir dydžiai.

S.Dimaitis po Vyriausybės posėdžio džiaugėsi, kad Vyriausybė įsiklausė į ŽŪM argumentus, suprato žemdirbių padėtį.

„Nutarus tvirtinti mažesnę PLNP sumą, būtų sumažintos pereinamojo laikotarpio nacionalinės paramos išmokos, skiriamos už pieną, gyvulius, pasėlius. Dar labiau būtų apsunkinta ūkininkų, ypač pieno ūkių, padėtis. Dėl sausros Pietų, Pietryčių, Šiaurės Rytų Lietuvoje jie nepakankamai apsirūpino pašarais. Šiuo metu mažesni ūkiai atsisako pienininkystės arba mažina galvijų skaičių“, – komentuodamas Vyriausybės nutarimą sakė LR ŽŪR direktorius S.Dimaitis.

Taip pat jis pastebėjo, kad kritinėmis situacijomis PLNP gali būti pasitelkta kaip finansų inžinerijos priemonė, operatyvi pagalba žemdirbiams. 

Lietuva nacionalinę paramą iš valstybės biudžeto gali mokėti pagal ES reglamento Nr. 1307/2013 nuostatas ir atsižvelgdama į Europos Komisijos 2016 m. sausio 20 d. įgyvendinimo sprendime C(2016)128 nustatytas sąlygas. Šių metų įsipareigojimams bendra paramos suma neturi viršyti 55 proc. maksimalios leistinos paramos sumos, kuri buvo numatyta 2013 metais. Pagal nustatytą tvarką nacionalinė parama turi būti palaipsniui mažinama, o 2022-ieji bus paskutiniai PLNP mokėjimo metai.

Maksimali leistina PLNP suma už einamuosius metus Vyriausybės nutarimu tvirtinama kasmet. Patvirtinta suma išmokama per dvejus metus: pradedama mokėti einamaisiais metais, o likusi dalis išmokama kitų metų pradžioje. Einamaisiais metais išmokama paramos dalis per pastaruosius dešimt metų svyravo nuo 0 proc. iki 95 proc. visos paramos sumos.

Per pastarąjį dešimtmetį PLNP sumažėjo puspenkto karto. 2008 m. ji sudarė 130,62 mln. Eur, o 2018 m. – tik 28,6 mln. Eur. Praėjusiais metais suma buvo sumažinta 5,3 mln. Eur.

Griežtai draudžiama Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų (LR ŽŪR) paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be raštiško sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti LR ŽŪR kaip šaltinį.

Facebook komentarai

komentarų(ai)