Žemės ūkio rūmai (ŽŪR) įgyvendina Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) programą „Žemdirbių savivaldos stiprinimas“, kurios efektyviam įgyvendinimui pasitelkiami ŽŪR Savivaldos organizatoriai 31 šalies kaimiškajame rajone.
ŽŪR savivaldos organizatorių dėka rajonus pasiekia žinios iš Lietuvos pagrindinės žemdirbių interesus ginančios organizacijos. Nuo ŽŪR Savivaldos organizatorių aktyvumo daug priklauso, kaip žemdirbių bei žemdirbių savivaldos organizacijų rajonuose keliami klausimai pasiekia ŽŪR tarybą.
Juozas STEPONAS, ŽŪR Savivaldos organizatorius Pasvalio r.: „Jaunoji ūkininkų karta yra gabi, smalsi, tačiau jiems reikia valstybės pagalbos“.
ŽŪR darbuojuosi jau 20 – uosius metus. Esu baigęs Veterinarijos akademiją, esu gyvulininkystės zootechnikas. Dirbau „Įstros“ kolūkyje, vėliau – Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyboje.
Kuo galiu žemdirbiams pagelbėti? Savivaldos organizatorius rajone turi apie daug ką žinoti, tačiau akivaizdu, kad apie viską išmanyti neįmanoma, todėl džiaugiuosi, kad tarp ŽŪR savivaldos organizatorių veikia gera sistema dalintis žiniomis ir informacija. Štai aš prasčiau išmanau miškininkystę, todėl kai prireikia, kreipiuosi patarimo į biržietį Zenoną Prašmantą, kai reikia žinių apie gyvulininkystę – kreipiuosi pagalbos pas jonaviškę Marę-Teresę Gritėniėnę, apie jaunųjų ūkininkų problemas galiu gauti informacijos iš kolegės Rokiškyje Linos – Meilutės Datkūnienės ir t.t. Iš 30 savivaldos organizatorių galima surasti įvairių sričių specialistų. Kita vertus, labai svarbią paramą gaunu iš centrinės Žemės ūkio rūmų būstinės Kaune.
Renginių daug. Kartu dirbu su Joniškėlio Igno Karpio žemės ūkio mokykla, su Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, su rajono žemės ūkio skyrium, su seniūnijomis. Dalyvauju bendruose renginiuose, teikiu informaciją. Esu Pasvalio kredito unijos stebėtojų tarybos pirmininkas. Tai iš esmės žemdirbių kredito unija.
Kokie ryšiai su rajono valdžia? Galiu patikinti, kad susiklostė itin geri santykiai su dabartiniu Pasvalio rajono savivaldybės meru Gintautu Gegužinsku. Gal todėl, kad jis yra baigęs tuometinę Lietuvos žemės ūkio akademiją, įgijęs agronomo specialybę, dirbo tuometinio Joniškėlio technikumo vyriausiuoju agronomu, taigi žemės ūkio reikalus gerai išmano. Jeigu rajono žemdirbiams prireikia nuvykti į respublikinį renginį, tai savivaldybė visada suteikia transportą ar padeda kaip nors kitaip.
Išskirčiau bendradarbiavimą su Joniškėlio aukštesniąja Igno Karpio žemės ūkio ir paslaugų mokykla – dalyvauju baigiamųjų egzaminų komisijos bei kvalifikacinių egzaminų komisijų veikloje. Beje, šioje mokykloje galiu stebėti jau trečią ūkininkų kartą – senelius, tėvus ir dabartinius jaunuosius ūkininkus, perimančius ūkių valdymą į savo rankas. Kuo skiriasi pirmieji ir dabartiniai ūkininkai? Manau, kad jauniausios kartos ūkininkai yra drąsesni, imlesni technologinėms naujovėms. Ankstesnių kartų ūkininkai ilgiau svarstydavo, o dabartiniai ūkininkai palyginti greitai priima sprendimus, nebijo rizikuoti. Jaunoji ūkininkų karta yra gabi, smalsi, tačiau jiems reikia valstybės pagalbos, štai Joniškėlio žemės ūkio mokykla galima sakyti palikta likimo valiai – pavyzdžiui, jaunieji ūkininkai mokosi dirbti su morališkai pasenusia 20 – 25 metų senumo žemės ūkio technika. Primityvu, nes ūkiuose jau kitokia technika. Ir nepagelbės trumpalaikės ekskursijos į geriau aprūpintas mokyklas. Valstybė žemės ūkio mokyklas turėtų aprūpinti nauja, šiuolaikine žemės ūkio technika, kitaip neparuošime kvalifikuotų žemės ūkio specialistų.
Pasvalio rajonas garsėja geromis žemėmis, ankstesniais metais džiaugdavomės geru derliumi, tačiau šįmet reikalai prasti. Šįmet Pasvalys tikro lietaus dar nesulaukė. Palyginti su praėjusiais metais apie 20 proc. prastesnis žieminių pasėlių derlius, o štai vasarinių kultūrų derlius krito iki 50 proc. Grūdai tokie smulkūs, kad net sunku pritaikyti valymo sistemą. Dėl mažų pieno supirkimo kainų ir kainų svyravimo tirpsta ir pienininkystės ūkiai, jų savininkai imasi augalininkystės. Nelabai gera tendencija.
Palaikome glaudžius ryšius su Švedijos žemdirbiais. 1996 – aisiais užmezgėme ryšius su žemdirbiais prie Malmės (pietinė Švedija) ir dabar labai dažnai bendraujame. Turime ir bendrų problemų, tačiau galime ir kai ko pavydėti. Štai tiek Švedijoje, tiek Lietuvoje kai kurių ūkių savininkai neturi kam perduoti ūkių. Tačiau Švedijoje ūkininkams bankai taiko palankesnes skolinimosi sąlygas, be to ir produkcijos supirkimo kainos yra daug pastovesnės. Pavyzdžiui, Švedijos ūkininkams šįmet nekilo tokių aštrių problemų dėl grūdų pardavimo išankstinių sandorių. Kainų skirtumas ne toks ūkininkus žlugdantis. Matyt supirkėjai supranta, kad tiek jie, tiek ūkininkai sėdi ant tos pačios šakos.
Pažymėtina, kad Žemės ūkio rūmai vykdo ūkininkų ir kitų asmenų, užsiimančių žemės ūkio veikla, konsultavimą, kurio tikslai – skatinti žemės ūkio konkurencingumą ir gerinti valdos ekonominę ir aplinkosaugos veiklą; užtikrinti tausojantį gamtos išteklių valdymą ir klimato politikos veiksmus; siekti subalansuotos teritorinės kaimo ekonomikos ir bendruomenių plėtros, įskaitant užimtumo ir verslumo kūrimą ir rėmimą.
Atsižvelgiant į ūkininkų ir kitų žemės ūkio veiklos subjektų poreikius, teikiame individualias konsultacijas ir organizuojame seminarus gaminamos augalininkystės ir gyvulininkystės produkcijos konkurencingumo didinimo, kooperacijos žemės ūkyje plėtros, žemės ūkio verslo planavimo ir veiklos teisiniais klausimais.
Pasvalio rajono ūkininkus, kaimo gyventojus, žemės ūkio veiklos subjektus, kilus aktualiems klausimams ar problemoms prašome kreiptis į ŽŪR Savivaldos organizatorių Pasvalio rajone Juozą Steponą, kontaktai: tel. 8-611 35 852, El. p.: j.steponas@zur.lt
