Žemės ūkio kooperatyvai: kur ir kaip gauti pinigų?

Lietuvos banko (LB) duomenimis lietuviai šių metų pradžioje šalies komerciniuose bankuose laikė beveik 14 milijardų eurų. Už šiuos indėlius bankai  arba nemoka palūkanų, arba jos – minimalios. Bankai skolina šiuos pinigus, tačiau brangiai, o ūkininkams neretai tokios brangios paskolos sunkiai įkandamos. O pinigų apyvartai kooperatyvams labai reikia. Todėl Žemės ūkio rūmuose (LR ŽŪR) prie apskritojo stalo, aptarti žemės ūkio kooperatyvų veiklos finansavimo galimybes ir ieškoti kooperatyvų finansavimo problemų sprendimo susirinko žemdirbiai, kredito įstaigų ir Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) atstovai.

Teikia garantijas ir kompensuoja palūkanas

„Bankuose pinigų yra, bet kaip juos paimti, t.y. pasiskolinti? – štai koks klausimas“, – diskusiją pradėjo  LŽŪKA „Kooperacijos kelias“ vadovas, LR ŽŪR tarybos narys Jonas Kuzminskas.

Prie apskritojo stalo susėdo ŽŪM ministro patarėjas Alvydas Aleksandravičius, ŽŪM Tvarios žemės ūkio gamybos politikos grupės vyresnysis patarėjas Rimantas Krasuckis, Asociacijos Lietuvos kredito unijos Valdybos pirmininkė Daiva Kuršelytė, Lietuvos  centrinės kredito unijos valdybos pirmininkas, administracijos vadovas Mindaugas Vijūnas, Jungtinės centrinės kredito unijos „Kreda“ Administracijos vadovė Kristina Simonovič, Jungtinės centrinės kredito unijos asociacijos „Kreda“  Raseinių kredito unijos administracijos vadovė Birutė Žiūraitienė,  ŽŪK „Agrolit“ vadovas Vilius Jundulas, Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos (LEŪA) pirmininkas, LR ŽŪR tarybos narys Saulius Daniulis, žemės ūkio kooperatyvo „BIO LEŪA“ vadovas Nikolajus Dubnikovas,  žemės ūkio kooperatyvo „Agroaves group“ vadovas Jonas Jagminas, žemės ūkio kooperatyvo „Sartų lankų jautiena“ vadovas Gintaris Petrėnas, konsultavimo kompanijos „Verslo procesų konsultacijos“ vadovas, Asociacijos Lietuvos kredito unijos Valdybos narys, Lietuvos grūdų augintojų asociacijos direktorius Ignas Jankauskas ir kt.

Taigi pinigų yra, tačiau, pasak J.Jagmino, komerciniai bankai nepasitiki žemės ūkio subjektais, kelia palūkanų normas.  Gal įmanoma padidinti garantijų dydį?

Laikinoji Žemės ūkio paskolų garantijų fondo (ŽŪPGF) direktorė Romalda Globienė nesuteikė tokių pažadų.  Šiuo metu vienam subjektui ŽŪPGF garantiją teikia už ne didesnį kaip 1,16 mln. EUR kreditą, skirtą komerciškai pagrįstam ir kredituotinam projektui įgyvendinti ir tokio pat dydžio garantiją už kreditus, skirtus trumpalaikiam bei biologiniam turtui įsigyti ir paslaugoms apmokėti. Taigi iš viso –  garantiją už 2,32 mln. EUR kreditus.   Be kita ko, ŽŪPGF teikia ir galimybes kompensuoti paskolų palūkanas.

„Kaip numatyta Vyriausybės nutarime, garantuojame iki 80 proc.  negrąžinto kredito sumos grąžinimą. Ir, svarbu, kad šiomis mūsų paslaugomis gali pasinaudoti ne tik pripažinti žemės ūkio kooperatyvai“, – užbėgo už akių ūkininkų nusiskundimams R.Globienė.

Daugiausia, 655 mln. EUR garantijų ŽŪPGF suteikė būtent ūkininkams, dar 220 mln. EUR – alternatyviai veiklai.

Konkursą teikti paskolas pagal ES finansines priemones laimėjo bankas „Luminor“, kuris žemės ūkio subjektams teikia paskolas iki 150 tūkst. EUR, automatiškai teikiama garantija, tačiau, pavyzdžiui, 2018 – aisiais  „Luminor“ ūkininkams suteikė tik 6 paskolas, o šiam tikslui skirta 25 mln. EUR. Kodėl tokie prasti rezultatai?  Todėl, kad bankas „Luminor“ nustatė labai daug sunkiai įgyvendinamų reikalavimų. Prie apskritojo stalo susirinkę ūkininkai irgi kritikavo „Luminor“ veiklą ir stebėjosi, kad minėto konkurso nelaimėjo kredito unijos.

ŽŪPGF  vadovė užsiminė, kad yra tikimybė, jog „Luminor“ perduos likusias lėšas kitai kredito institucijai, kuri ūkininkams pasiūlys patrauklesnes sąlygas. 

Kredito unijų klientai – ūkininkai

Raseinių kredito unijos administracijos vadovė B.Žiūraitienė patikino, kad kreditai ūkininkams sudaro didžiausią KU paskolų portfelio dalį.

Lietuvos  centrinės kredito unijos administracijos vadovas M.Vijūnas ūkininkus kvietė kreiptis ir bus stengiamasi surasti abiem pusėms tinkamą sprendimą.

„2018 – aisiais  Lietuvos kredito įstaigų paskolų portfelis paaugo apie 8 proc., o LCKU – net 25 proc., o kreditų portfelyje – apie 300 mln. EUR. Taigi paskolas teikiame, dirbame su ŽŪPGF. Tačiau paskolų nešvaistome, nes juk atsakome už pinigus, beje, daugelyje KU yra kaip tik ūkininkų indėliai. Daugiausia teikiame 50-60 tūkst. EUR paskolas“, – pasakojo M.Vijūnas.  

Pasak M.Vijūno, paskolų išieškojimai – retas atvejis. Pirmiausia ieškoma kitų galimybių.

Kokios palūkanos?

„Žinoma, tai priklauso nuo daugelio veiksnių – svyruoja nuo 3 iki 8 proc.“, – sakė M.Vijūnas.  

Lietuvos bankų asociacijos atstovai į susitikimą neatvyko, matyt, neturėjo ką pasakyti. Diskusijose dalyvavę kooperatyvų atstovai pateikė pasiūlymus ŽŪM tobulinti galimybes teikti paskolas ypač veiklą pradedantiems žemės ūkio kooperatyvams. R.Krasuckis ir A.Aleksandravičius pažadėjo, kad prie šio apskritojo stalo kilusios idėjos bus atidžiai apsvarstytos ŽŪM ir padaryti sprendimai. 

Griežtai draudžiama Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų (LR ŽŪR) paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be raštiško sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti LR ŽŪR kaip šaltinį.