facebook

Žemės ūkyje vis dažniau taikomos skaitmeninės technologijos

Precizinis ūkininkavimas, skaitmeninių technologijų taikymas žemės ūkio sektoriuje tampa įprastiniu reiškiniu, kadangi žemės ūkis, kaip ir kiti sektoriai, susiduria su naujais iššūkiais: aplinkosauginiai reikalavimai, energijos taupymas, tvarus ūkininkavimas ir pan. Todėl ūkininkai turi mokytis ir diegti pačias pažangiausias technologijas.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad ES biudžeto dalis žemės ūkiui mažėja, tačiau didinama ES biudžeto dalis aplinkosaugai, klimato kaitai, tvarumui. Taigi ūkininkai turi prisitaikyti prie naujų sąlygų, naujos BŽŪP su būtinybe taikyti aplinkosaugines priemones, griežtai laikytis žalinimo reikalavimų. Jau šiandien galime išskirti 3 pagrindinius BŽŪP tikslus, kurie bus ekonominiai, aplinkosauginiai, socialiniai.

Šiandien kyla problemos dėl augančio maisto poreikio. Turi keistis ir ūkininko vaidmuo – iš gamintojo į kapitalo valdytojo. Toks ūkininko perėjimas į kitą lygį turi būti remiamas per inovacijų diegimą, kvalifikacijos tobulinimą, klimato kaitos priemones, žiedinės ekonomikos plėtotę. Būtinas ūkininko bendradarbiavimas su mokslu. Tuo tarpu mokslas tyri būti atviras, mokslo laimėjimais privaloma dalintis kuo plačiau, bendradarbiaujant tarptautiniu mastu.

Dar prieš metus Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmai (LR ŽŪR) startavo su projektu „Integruotos kenksmingųjų organizmų kontrolės sistemos sukūrimas naudojantis aerodistanciniais – spektrometriniais metodais” pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama EIP veiklos grupėms kurti ir jų veiklai vystyti“. Projekto tikslas – skatinti tausų ir ekonomiškai efektyvų augalų apsaugos produktų naudojimą, užtikrinti maisto produktų saugą, subalansuotą žemės ūkio vystymąsi, apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką nuo augalų apsaugos produktų naudojimo keliamos rizikos, užtikrinti augalų apsaugos produktų naudotojų, platintojų ir augalų apsaugos konsultantų švietimą bei mokymą, skatinti integruotą kenksmingųjų organizmų identifikavimo ir kontrolės taikymą.

Įgyvendinant projektą ir jo tikslus suburta Europos inovacijų partnerystės grupė, vienijanti 11 partnerių: LR ŽŪR konsultantus, įmonės UAB „ART21” specialistus, mokslininkus iš Gamtos tyrimų centro ir ūkininkus bei žemės ūkio bendroves.   

Projekto pagalba sukurta inovatyvi sistema, kurios veikimo principas paremtas bepiločio orlaivio surinktų spektrinių duomenų analize. Sistema interpretuodama gautus duomenis vartotojui pateikia ūkio augalų būklės situaciją: ligų ir kenkėjų židinius, pasėlių, sodo, daržo pažeistas zonas ir pažeidimo mastą. Dėl savalaikio kenksmingųjų organizmų identifikavimo, laiku pastebėtas ir sustabdytas jų plitimas leis ne tik sunaudoti mažiau augalų apsaugos produktų, taip prisidedant prie aplinkosaugos gerinimo, bet ir padės sumažinti derliaus nuostolius apie 15 proc.

Facebook komentarai

komentarų(ai)