facebook

ŽŪR Tarybos posėdis: bandymas pažvelgti į 2020 – uosius

Balandžio 13 d. Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) Tarybos nariai susirinko į posėdį, kurio darbotvarkėje net 12 klausimų. Tačiau svarbiausi klausimai buvo du: „Dėl Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) po 2020 – ųjų“ ir „Dėl darbo grupės, sudarytos 2017 m. lapkričio 10 d. Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko potvarkiu Nr. 213 dėl valstybinių mokslinių tyrimų institutų veiklos kokybei tobulinti išvadų, liečiančių Lietuvos agrarinės ekonomikos institutą“.

 Finansinės programos projektas – gegužės 2 d.

Priminsime, kad 2017 m. lapkričio 29 d. Europos Komisijos (EK) paskelbtame komunikate „Maisto ir ūkininkavimo ateitis“ pateikiamos gairės dėl bendrosios žemės ūkio politikos ( BŽŪP) po 2020 – ųjų. Jame teigiama, kad taikant paprastesnes taisykles ir laikantis lankstesnio požiūrio galima žemdirbius remti efektyviau ir skatinti darnų Europos Sąjungos (ES) žemės ūkio vystymąsi.

Pasak ŽŪR pirmininko dr. Arūno Svitojaus, 2018 m. gegužės 2 d. EK planuoja pristatyti naujos daugiametės finansinės programos projektą, o iki 2018 – ųjų. vasaros planuojama pateikti teisėkūros pasiūlymus dėl būsimosios BŽŪP.  Todėl  ŽŪR tarybos nariai ir nutarė apsvarstyti komunikate numatytas pagrindines BŽŪP po 2020 – ųjų gaires bei kryptis, prieš tai išklausę ŽŪM ES ir tarptautinių reikalų departamento direktoriaus Šarūno Celiešiaus, Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto (LAEI) direktorės dr. Rasos Melnikienės ir ŽŪR  Tarptautinio skyriaus vedėjos Vaidos Leščauskaitės pranešimų šia tema.

Pasak Š.Celiešiaus, paskelbtas komunikatas palyginti abstraktus, apie žemdirbius labiausiai dominančią finansinę dalį nerašoma: „Laukiame gegužės 2 d., kai EK pristatys finansinės programos projektą, tada galėsime konkrečiau svarstyti apie perspektyvas“.

Beje, jeigu iki metų pabaigos ES narėms nepavyktų susitarti dėl naujosios programos, tai vėluotų ir jos įgyvendinimas. Kita vertus, EK yra numačiusi ir vėlavimo variantą – žemdirbiai be paramos neliktų.

Išmokų formulė: „20/80“

Komunikate skelbiamas siekis nuo 2020 – ųjų išmokas skirti tikslingiau, jas subalansuoti. Siūloma formulė: 20 proc. ūkių turi atitekti 80 proc. išmokų.

„Pagal šią formulę ES atitinka 82 proc. išmokų, Lietuvoje – 77 proc. Estijoje – 86, o Latvijoje – 80 proc.“, – sakė Š.Celiešius.

Jau žinoma, kad bus stiprinami žalinimo elementai. Net tikėtina, kad nesilaikant žalinimo reikalavimų nebus galima pretenduoti į ES paramą.

„Neabejotinai daug diskusijų Briuselyje kils dėl tiesioginių išmokų konvergencijos. Be kita ko, komunikate pabrėžiama parama smulkiesiems ūkiams. Tačiau ne bet kokiems, o tikrai užsiimantiems žemės ūkiu“, – sakė Š.Celiešius.

Svarbu, kad BŽŪP vis dar bus taikomos ir rinkos reguliavimo priemonės.

Abejonės dėl paramos perdirbėjams

LAEI direktorė dr. R.Melnikienė priminė, kad Lietuva,  aip ir ES, gyvena pertekliaus ekonomikoje, todėl neretai žemdirbiai iš mokslininkų klaidingai tikisi, kad jie pateiks argumentus, įrodančius gamybos apimčių didinimo būtinumą.

„Esant dabartinėms sąlygoms klaidinga tikėtis, kad daugiau gamindami daugiau ir uždirbsime. Turėtume dėmesį sutelkti į teisingesnį pajamų pasiskirstymą, į pajamų tolygumo užtikrinimą mažinant riziką“, – sakė dr.R.Melnikienė.

Tokią išvadą darome įvertinę Lietuvos žemės ūkio ekonominius rezultatus.

„Produkcijos gamyba auga, tačiau problemų dėl pelningumo jau turėjome 2015 – aisiais, kuriuos daugelis laikė sėkmingais. Štai jeigu 2012 – aisiais grynosios verslo pajamos siekė 373 mln. EUR, tai 2014 m. jos nukrito iki 145 mln. EUR, o 2016 m. jau užfiksuotas 61 mln. EUR nuostolis“, – išvadą konkrečiais duomenimis patvirtino dr. R.Melnikienė.

Be to, turime sumažinti produktų importą ir ypač tų produktų, kuriuos gaminame vidaus rinkoje.

„Daug eksportuojame, tačiau neužmirškime, kad maisto pramonė eksportą didina gamindama produktus iš importuotų pigesnių žaliavų. Tokia padėtis naudinga pramonei, bet ne žemės ūkiui“, – sakė dr. R.Melnikienė.

Išgirdęs šią išvadą ŽŪR vicepirmininkas Vytautas Buivydas išvardino, kiek ES ir valstybės paramos buvo skiriama pieno bei mėsos perdirbimo įmonėms.

„Valstybė jas gausiai rėmė, daugeliui įmonių skyrė dešimtis milijonų eurų, o jos vidaus rinkoje žaliavą iš ūkininkų neretai superka pigiau nei kitose šalyse. Taigi turėtume pasvarstyti ar valstybei apsimoka tokias perdirbimo įmones remti“, – svarstė V.Buivydas.

LAEI duomenimis, jeigu paramos kryptis nepasikeis, tai ir toliau šalyje mažės smulkiųjų ir vidutinių ūkių, juo labiau, kad 35-44 m. amžiaus žmonių kaimo gyvenvietėse sumažėjo daugiausia. Pasak dr.R.Melnikienės, valstybė turi daugiau dėmesio skirti šeimos ūkiams. O kokius ūkius galėtume vadinti šeimos ūkiais?

„Tai ūkiai, kurie nesamdo papildomos darbo jėgos, išskyrus sezono metu“, – sakė dr. R.Melnikienė.

Derybose prireiks mokslininkų pagalbos

ŽŪR Tarptautinio skyriaus vedėja V.Leščauskaitė ŽŪR tarybos nariams pristatė poveikio priemones, kurias galėtų taikyti ŽŪR, siekdami, kad BŽŪP būtų palankesnė šalies žemdirbiams. Iš esmės ŽŪR pozicija dėl BŽŪP jau žinoma – ją ŽŪR Taryba patvirtino dar 2017 m. kovo mėn. ir jos laikosi.  Ko trūksta?

„Trūksta lėšų lobizmui, bendros įvairių valstybės institucijų strategijos ir trūksta mokslininkų parengto ekonominio argumentų pagrindimo“, – sakė ŽŪR pirmininkas dr. Arūnas Svitojus.

Tačiau ne viskas priklauso nuo LAEI atstovų, juo labiau, kad į institutą nusitaikė reformose paskendusi Švietimo ir mokslo ministerija.

„Ar ŽŪM turi konkrečią ir ekonominiais argumentais pagrįstą poziciją dėl tiesioginių išmokų suvienodinimo? Pavyzdžiui, ar esame pasiruošę EK pateikti konkrečius skaičiavimus, palyginimus, kiek skirtingose šalyse kainuoja žemės ūkio technika, augalų apsaugos priemonės, kokia žemės nuomos kaina, kiek kainuoja samdoma darbo jėga, kiek valstybė praranda dėl emigracijos? Manau, pateikdami tokio pobūdžio argumentus galėtume sėkmingiau derėtis dėl TI suvienodinimo“, – svarstė ir klausė ŽŪR direktorius Sigitas Dimaitis.

„ŽŪM yra suformavusi LAEI mokslininkams užduotį parengti tyrimą, kuris ir pateiktų svarius argumentus derantis dėl išmokų. Birželio 15 d. tokius duomenis turėtume gauti“, – tikino Š.Celiešius.

Taigi LAEI mokslininkų pagalba svarbi. Apie tai ŽŪR tarybos posėdyje kalbėjo Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos vadovas Vidas Juodsnukis ir absoliuti dauguma ŽŪR tarybos narių. Tačiau ar LAEI išliks?

Kova dėl LAEI ateities

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) paskelbė viešas konsultacijas dėl Valstybinių mokslinių tyrimų institutų veiklos kokybės gerinimo. Numatyta atlikti ir Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto (LAEI) reformą. Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko potvarkiu Nr. 213 sukurtos darbo grupės dėl valstybinių mokslo tyrimų institutų veiklos kokybės gerinimo pasiūlymų projekte numatyta „pakeisti LAEI statusą į įstaigą, kurios pagrindinis tikslas − vykdyti Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM) reikalingas funkcijas arba integruoti į Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centrą“.

Pasiūlymas pateiktas, tačiau nepateikti argumentai – kodėl norima atlikti siūlomus pakeitimus? Pasak LAEI direktorės dr. R.Melnikienės, siūlomos reformos esmė – atskirti instituto atliekamas veiklas ir atlikti arba tik mokslinius tyrimus, arba būti pavaldiems tik ŽŪM.

„Abiem atvejais prarastume gabius mokslininkus ir tai žemės ūkiui būtų didelis praradimas“, – sakė dr.R.Melnikienė.

ŽŪR tarybos nariai su abejonėmis pasitiko ŠMM pasiūlymus. ŽŪR direktorius S.Dimaitis apibendrino ŽŪR tarybos nuomonę: „Siūlome išsaugoti dabartinį LAEI statusą. Jis geriausiai atitinka kaimo gyventojų bendruomenės interesus ir Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme valstybės mokslinių tyrimų institutams nustatytus uždavinius. LAEI veiklos tobulinimas turėtų būti orientuotas į taikomųjų tyrimų ir eksperimentinės veiklos stiprinimą, mokslo žinių taikymą praktiškai“.

Kiti klausimai

ŽŪR taryba patvirtino ŽŪR komitetų sudėtį ir jų vadovų kandidatūras, svarstė dėl žemės ūkio specialistų ir darbuotojų profesinio rengimo problemų, dėl lengvatinio PVM taikymo būtiniausiems vartotojams maisto produktams mažinimo ir  kitus klausimus. ŽŪR tarybos nariai diskutavo ir dėl situacijos, į kurią pateko žemės ūkio ministras ir priėmė pareiškimą, kad panašioje situacijoje, kurioje yra ministro B. Markausko šeima, gali būti didžioji dalis Lietuvos žemdirbių ūkių, todėl ŽŪR Taryba mano, kad dėl šios problemos atsakomybę turėtų prisiimti visos lig šiol buvusios Vyriausybės. O iš Žemės ūkio ministerijos ŽŪR Taryba tikisi konstruktyvesnio bendradarbiavimo su Žemės ūkio rūmais, vykdant pertvarkas žemės ūkio valdyme ir žemės ūkio bei kaimo politikos įgyvendinimo formavime.

ŽŪR TARYBOS PAREIŠKIMAS

Vienbalsiu pritarimu į ŽŪR narių gretas buvo priimta 48-oji organizacija – Nepalankių ūkininkauti žemių naudotojų asociacija (NŪŽNA).

Susipažinkite su ŽŪR Taryboje pristatytais pranešimais:

ŽŪM ES ir tarptautinių reikalų departamento direktoriaus Šarūno Celiešiaus PRANEŠIMAS

ŽŪR  Tarptautinio skyriaus vedėjos Vaidos Leščauskaitės PRANEŠIMAS

Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto (LAEI) direktorės dr. Rasos Melnikienės PRANEŠIMAS

 

Facebook komentarai

komentarų(ai)