Glaudesniam bendradarbiavimui su žemdirbiais įkurta žemės ūkio ministro patariamoji institucija – Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) kolegija – veiklą pradėjo vasario viduryje. 2022 m. kovo 8 d. kolegija posėdžiavo antrąjį kartą. Svarbiausi darbotvarkės klausimai – dėl planuojamo Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) pertvarkymo bei apsikeitimas įžvalgomis dėl Žaliojo kurso perspektyvos Ukrainoje vykstant karui.
Kaip siūlo perdalyti NŽT funkcijas
Tarpinstitucinė darbo grupė pristatė viziją, kaip turėtų būti reformuojama NŽT prie ŽŪM. Aplinkos ministerijos (AM) sausio mėnesį pasiūlytas projektas patobulintas, dabar jau atsitraukiama nuo pirminio ketinimo visas NŽT funkcijas perduoti AM pavaldumui, vėliau savivaldybėms.
Dabar siūloma pereiti prie trejopo valstybinės žemės valdymo: žemės ūkio paskirties žemę palikti ŽŪM, miškų ir saugomų teritorijų – AM, o urbanizuotų, miestų plėtrai aktualių teritorijų – savivaldybių pavaldumui.
Žemės ūkio rūmų atstovų manymu, kompromisų būtina ieškoti toliau. Įgyvendinus siūlomą modelį, žemdirbiai susidurtų su begale neaiškumų, į kurią instituciją kreiptis, kaip bus norint keisti žemės paskirtį, kaip derinti reikalus, kai dirbama žemė ribojasi su miestu, ar žemės paskirtis yra kita, ne žemės ūkio paskirties.
ŽŪR vicepirmininkas Vytautas Buivydas atkreipia dėmesį, kad žemdirbiai turi neatsakytų klausimų ir šiandien – NŽT dar nėra atlikusi labai svarbių darbų.
„Vienas pagrindinių klausimų – kiek Lietuvoje iš viso yra laisvos valstybinės žemės. To nežinome, nėra atlikta inventorizacija… Girdime, kad yra daug netikslumų deklaruojant pasėlius, pareiškėjai baudžiami ar jiems stabdomos išmokos, kol jie įrodinėja, kad deklaravo nuosavą žemę, kuri patekusi į valstybinės žemės sluoksnį. Nėra tikslių duomenų“, – vardija V.Buivydas argumentuodamas, kad pirmiausia reikia sutvarkyti valstybinės žemės apskaitą.
ŽŪR vicepirmininkas neneigia – NŽT yra daug problemų, jas atskleidė ir ŽŪM paviešintos audito išvados. Tačiau siūlymas Tarnybos funkcijas perdalyti tarp dviejų ministerijų ir savivaldybių taip pat nėra geriausia išeitis. Kyla klausimų ir dėl to, kad panašioms reformoms dabar apskritai nėra geras laikas. Žmonės yra sutrikę, tik ir kalba apie karą.
„Diskutuosime su politikais. Visada esame už kompromisinį sprendimą, nėra tikslo pūsti prieš vėją. Tačiau jei bus sprendimas, kuris netenkins daugumos žemdirbių, neatmetame galimybės kreiptis į Prezidentą, prašyti vetuoti įstatymą“, – apibendrindamas pareiškė V.Buivydas.
Ar reikėtų atsitraukti nuo Žaliojo kurso tikslų?
Ar šiandien, kai vyksta karas Ukrainoje, reikėtų atsitraukti nuo Žaliojo kurso, jį koreguoti? Intensyvios žemdirbystės ūkiai siūlo plėsti gamybą. Sako, kad reikia apsirūpinti maistu.
ŽŪR vicepirmininko V.Buivydo nuostata – nereikia kelti panikos. Pagrindiniais produktais mes visiškai apsirūpiname – grūdais, pienu, mėsa. Vargu, ar reikia dabar skatinti dar didesnę grūdų gamybą, kai grūdų yra perteklius. O trūkstamų produktų (daržovių, vaisių, uogų, šiltnamio gėrybių) staiga nepadaugės, nes gamyba turi būti skatinama tiksliniais veiksmais, į atitinkamas veiklas pritraukiant augintojus.
Kalbėtis reikia, pasikalbėjome, pasikeitėme įžvalgomis, bet vieningo sprendimo nebuvo. Prie to turbūt bus grįžta artimiausiu metu.
„Karas pasibaigs. Ar tikrai mes turime, ar galime atsisakyti tų tikslų, kurie keliami ES mastu? Yra bendroji ES politika, bendras sutarimas. Ir kol Europoje nesako kitaip, manau, kad bandyti „nulaužti“ Žaliąjį kursą yra nesąžininga“, – sako V.Buivydas.
Jo įsitikinimu, Žaliojo kurso tikslas yra labai geras. Jis naudingas mums visiems – tam, kad būtume sveikesni. Ekonomiškai tai daugiau kainuos, bet dabar dėl karo taip pat brangsta visos medžiagos – degalai, dujos, elektra. Tačiau suprantame, jog tai kaina to, kad ateityje gyventume saugesnėje aplinkoje, taikiame pasaulyje.
Kolegijoje dėl Žaliojo kurso buvo apsikeista įžvalgomis, vieningos nuomonės nebuvo. Artimiausiu laiku prie šio klausimo veikiausiai bus sugrįžta.
Padėka Lietuvai
Kolegijos posėdžio metu žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas padėkojo žemdirbiams, kurie prisideda prie Ukrainos palaikymo maistu, kita parama. Padėką visiems, palaikantiems agresoriaus užpultą šalį, jis perdavė Ukrainos žemės ūkio ministro Romano Leščenko vardu.