Naujasis žemės ūkio ministras Giedrius Surplys birželio 7 d. atvyko į Kauną susitikti su Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) taryba ir ŽŪR nariais. Pirmasis susitikimas buvo konstruktyvus – aptartos pagrindinės bendradarbiavimo sritys ir būdai. Ministras sulaukė ir kritiškų pastabų ir tuoj pat nepiktybiškai sureagavo – sutiko patobulinti, pakeisti kai kuriuos jau priimtus sprendimus.
Pridedamoji susitikimo vertė
Ministrą lydėjo kaip reta gausi komanda: Ekonomikos departamento direktorius Vygantas Katkevičius, Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktorius Rimantas Krasuckis, Veiklos administravimo ir turto valdymo departamento direktorė Virginija Žoštautienė, Žemės ir išteklių politikos departamento direktorė Aušra Kalantaitė, Kaimo plėtros departamento direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Palionis, Išmokų už plotus skyriaus vedėjas Tadas Švilpauskas ir kt.
ŽŪR pirmininkas Arūnas Svitojus ir ŽŪR direktorius Sigitas Dimaitis naujajam ministrui trumpai pristatė kas yra ŽŪR, kokia šios 48 narius jungiančios pagrindinės žemdirbių savivaldos organizacijos misija, kokia veikla ji užsiima, pateikė trumpą jos finansinę ataskaitą ir bendradarbiavimo su ŽŪM pageidavimus.
Ministras ŽŪR nariams prisistatė atvirai: „Ne tik rašiau kalbas Prezidentei Daliai Grybauskaitei, bet ir rašydamas mokiausi. Man patiko savo komandai Prezidentės keliamas tikslas dirbti taip, kad kiekvieno jos vizito metu būtų pasiekiama pridėtinė vertė žmonėms, su kuriais ji susitikdavo. Šį siekį dabar bandau taikyti ir sau. Jeigu šiandien po susitikimo ŽŪR mes išvyksime nors su keliais jums svarbiais ir naudingais įsipareigojimais, tai bus geras pasiekimas“.
Sieks didesnių tiesioginių išmokų
Ministras nuolat pabrėžė, kad ne tik ES parama lemia, ką apsimokėtų lietuviams ūkininkams auginti bei gaminti – daugiau lemia sugebėjimas savo produktams rasti rinkas.
„Ateitis bus prasta, jeigu mūsų sėkmę arba nesėkmę lems tik ES parama. Svarbus ir vartojimo augimas vidaus rinkoje. Sieksiu, kad su valstybės pagalba atgimtų šūkis „Rinkis prekę lietuvišką“, – sakė G.Surplys.
Tačiau ministras pabrėžė, kad ieško ir naųjų galimybių derantis dėl ES paramos didinimo.
„Praėjusią savaitę dalyvavau ES ministrų taryboje, su ES žemės ūkio komisaru trečiadienį susitiko premjeras S.Skvernelis, žinau, kad dėl BŽŪP finansavimo mažėjimo griežtą poziciją ruošiasi išsakyti šalies Prezidentė D.Grybauskaitė. Taigi bendromis pastangomis sieksime išsiderėti kuo geresnes sąlygas“, – sakė G.Surplys.
Pirmiausia bus siekiama, kad nuo 2020 – ųjų Briuselis didėjimo linkme pakoreguotų tiesiogines išmokas (TI).
„Pereinamasis laikotarpis jau pasibaigė, o mums duoti pažadai neištesėti. Mes galime suprasti, kad ES parama mažinama dėl Brexit, tačiau nepateisinama situacija, kai toje pačioje rinkoje, kurioje akcentuojamos lygios konkurencijos sąlygos, iš tikrųjų elgiamasi nesąžiningai – mums skiriamos TI tesiekia 70 proc. vidurkio, o kai kurie rinkos dalyviai gauna gerokai didesnes TI“, – sakė ministras.
Tikslas – supaprastinti taisykles
G.Surplys pažadėjo siekti, kad ES paramos Lietuvoje taisyklės būtų supaprastintos. Šį tikslą sieks įgyvendinti darbo grupė, kurią sudarys ŽŪM, NMA ir ŽŪR atstovai.
„Norime pasiekti, kad paramos gavimo taisyklės būtų palankiausios tarp kaimyninių Baltijos šalių“, – sakė ministras.
Ministras dar kartą priminė apie trumposios maisto grandinės rėmimo fiasko – šiam reikalui buvo skirta beveik 3 mln. EUR, o pareiškėjai pateikė tik 6 paraiškas ir panaudojo tik per 200 tūkst. EUR. Kodėl taip nutiko? Tikėtina, todėl, kad paramos teikimo sąlygos nebuvo palankios.
Žemės ūkio ministras pripažino, kad valstybė neturi ilgalaikės žemės ūkio ir kaimo plėtros vizijos.
„Tai turi būti trumpas, bet pakankamai konkretus dokumentas apie kaimą 2030 – aisiais ar net 2050 – aisiais“, – sakė G.Surplys.
Abejonės dėl patariamosios tarybos
Ministras pristatė savo sumanymą dėl patariamojo pobūdžio komandos formavimo ir prisipažino, kad žemės ūkio sektoriuje yra naujokas, tačiau vylėsi šį trūkumą paversti privalumu.
„Galiu patikinti, kad girdžiu, ką man sakote. Todėl savo nuožiūra sudariau patariamąją ministro tarybą, kurioje šiuo metu yra 10 narių: premjero patarėjas, Seimo KRK biuro vedėjas, LAEI vadovė, ŽŪR pirmininkas, LŪS, LŽŪBA vadovai ir kt. Jie man patars, tačiau sprendimą priimsiu aš“, – paaiškino G.Surplys.
Nors apie tokios tarybos veiklą žiniasklaida jau buvo pateikusi šiek tiek informacijos, tačiau oficialiai apie tai buvo pranešta pirmą kartą. Ši žinia nustebino kai kuriuos ŽŪR tarybos narius. Juo labiau, kad ministras ŽŪR tarybos nariams patarė: „Būtų gerai, kad klausimus, apie kuriuos svarstysime patariamojoje taryboje, iš pradžių aptartumėte jūs, ŽŪR taryba, o A.Svitojus pateiktų jūsų bendrą nuomonę“.
Bendrą ŽŪR nuomonę? O kieno nuomonę pateiks LŪS ir LŽŪBA, juk šios organizacijos irgi yra ŽŪR narės. Ar tai reiškia, kad visų nuomonės yra svarbios, tačiau kai kurių nuomonės yra svarbesnės?
Aštriai tokią situaciją apibūdino ŽŪR vicepirmininkas Algis Baravykas: „ŽŪR gina tiek stambiųjų, tiek smulkiųjų ūkininkų interesus. Tarp 48 ŽŪR narių yra beveik visų žemės ūkio sričių atstovai. Pagrindinis ŽŪR tikslas – ieškoti ir surasti bendrą nuomonę įvairiausiais klausimais, kad valstybės institucijoms, taigi ir ŽŪM, būtų lengviau priimti sprendimus, kurie tenkintų kuo daugiau žemdirbių. Išgirdęs patariamosios tarybos sudėtį labai nustebau – ar tai reiškia, kad ŽŪM nebereikia bendros ŽŪR narių nuomonės? Juk taip yra skatinamas pagrindinės žemdirbių organizacijos skaldymas“.
Nors ministras G.Surplys paaiškino, kad patariamoji taryba turės tik patariamąjį balsą, tačiau po ilgiau nei planuota užtrukusio susitikimo su ŽŪR tarybos nariais buvo nuspręsta ministro patariamąją tarybą papildyti. Dar nenuspręsta, kurių organizacijų nariai papildys minėtą tarybą, tačiau tikimasi, kad ją sudarys 12-15 narių. Be kita ko, ministras pažadėjo numatyti reguliarius susitikimus su visais ŽŪR nariais ir jokiai organizacijai neteikti pirmenybės.
[Best_Wordpress_Gallery id=”286″ gal_title=”2018_06_07″]