Vienas iš Europos įgūdžių darbotvarkės tikslų yra pasiekti, kad 2025 m. bent 50 proc. visų 25–64 m. amžiaus suaugusiųjų mokytųsi. Visuomenė turi priprasti ir prisitaikyti prie poreikio nuolat tobulinti žinias, nes patirties įgijimas ir galimybė mokytis bei tobulintis yra svarbiausia vertybė ateičiai. Kokybiško visą gyvenimą trunkančio mokymosi galimybės yra būtinos visiems žmonėms, nepaisant jų užsiėmimo ir kitų aplinkybių. Mokymasis visą gyvenimą apima mokymosi veiklą per visą žmogaus gyvenimą, siekiant tobulinti žinias, įgūdžius ir kompetencijas, atsižvelgiant į asmeninę, pilietinę, socialinę ar su užimtumu susijusią perspektyvą. Lietuvos mokymosi visą gyvenimą srityje stebimi lėti, tačiau teigiami pokyčių signalai. Lietuvos 25–64 m. amžiaus gyventojų mokymosi visą gyvenimą lygis yra 8,5 proc., tuo tarpu ES vidurkis – 10,8 proc.
ES Taryba dėl 2021–2030 m. Europos suaugusiųjų mokymosi darbotvarkės nurodo tokias prioritetines sritis: suinteresuotų subjektų bendradarbiavimu pagrįstas suaugusiųjų mokymo valdymas, tvariai finansuojama kokybiška mokymosi galimybių pasiūla, užtikrinant prieinamumą ir lankstumą.
„Smagu, kad pažangūs Lietuvos ūkininkai ir kooperatyvų ar žemės ūkio įmonių atstovai supranta, kad tvariai ūkininkauti ir pasiekti gerų rezultatų įmanoma tik taikant naujausias technologijas, žinias ir pažangias praktikas. Žemės ūkio rūmai (ŽŪR), įgyvendindami projektus siekia padėti žemės ūkio veiklos subjektams, užsiimantiems žemės, maisto ir miškų ūkio veikla, prisitaikyti prie naujų globalios rinkos iššūkių, diegti pažangias inovatyvias technologijas, vystyti tvarų ir konkurencingą žemės ūkį prisidedant prie aplinkos išsaugojimo ir klimato kaitos švelninimo. Šiandien ypač svarbu integruoti ūkininkus bei jų partnerius į mokymosi visą gyvenimą strategijos įgyvendinimo procesus, skatinti domėtis mokslo naujovėmis ir jas taikyti praktiškai gerinant ūkio ekonominės veiklos rezultatus, taip didinant žemės ūkio veiklos įvairovę ir efektyvumą regionuose, ugdyti kaimo gyventojų verslumą, didinant socialinę įtrauktį ir mažinant socialinę atskirtį. Šiam tikslui pasiekti numatėme visuose Lietuvos regionuose suorganizuoti 166 mokymo kursus pagal 13 mokymo programų: Aplinkosauginių priemonių ir kompleksinių ekoschemų veiklų pasirinkimas ir įgyvendinimas ūkininko ūkiuose; Aplinkosauga ir tręšimo planavimas; Agrarinė aplinkosauga ir kraštovaizdžio gerinimas; Ekologinio ūkininkavimo pagrindai; Tausaus dirvožemio naudojimo pagrindai; Retesnių varpinių, ankštinių, aliejinių ir prieskoninių vaistinių augalų veislės ir auginimo technologijos; Kompleksinės paramos reikalavimai; Buhalterinės apskaitos svarba ūkininko ūkyje; Ekonominės (ūkinės) veiklos planavimas ir finansavimo galimybės; Verslumo ugdymas; Pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą užaugintų vaisių ir daržovių produktų gamyba; Galvijų skerdimas ir skerdenų paruošimas aukštos kokybės galvijienos gamyboje; Galvijų sveikatingumo ir produktyvumo požymių genetinis modeliavimas. Įgyvendinant projektą „Ūkininkų kompetencijų tobulinimas“ pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Žinių perdavimas ir informavimo veikla“ veiklos sritį „Parama profesiniam mokymui ir įgūdžiams įgyti“ Žemės ūkio rūmai 2023-2024 m. apmokys per 2 tūkst. žemės ūkio veiklos subjektų“, – informuoja projekto vadovė, ŽŪR Kaimo plėtros ir informavimo skyriaus vyr. specialistė Irmina Kudarauskienė.
„Šiandien visi esame mokymosi visą gyvenimą proceso dalyviai. Visai nesvarbu kas šiandien esi – ūkininkas, ar mokslininkas, tyrėjas ar konsultantas, aišku viena – tobulėti ir mokytis būtina. ŽŪR skiria didelį dėmesį tęstiniam mokymui, kuris ir yra mokymosi visą gyvenimą dalis, apimanti formalųjį, neformalųjį švietimą ir savišvietą, kai asmens įgyta kompetencija gali būti pripažįstama kaip baigta formaliojo švietimo programos dalis. Turime 24 metų įdirbį ir patirtį tęstinio profesinio mokymo srityje, o mūsų stiprybė – kompetentingi lektoriai – mentoriai. Džiaugiamės ŽŪR asociacijų ekspertine pagalba, inicijuojant ir rengiant mokymo programas ir mokymo medžiagų turinį, nes tik patirtinis ugdymas gali užtikrinti besimokančiųjų įtrauktį ir kokybiškus rezultatus. Žinoma, šiandien ūkininkai teorinės dalies mokymams renkasi nuotolinę formą, kuri yra daug tvaresnė ir taupanti laiką: nereikia gaišti laiko kelionėms, deginti degalų vykimui į mokymus ir atgal kt. Taigi pandemija įtakojo pokyčius dėl nuotolinio mokymosi, video įrankių prieinamumo ir naudojimo. Būtų puiku, kad ateityje ūkininkai galėtų rinktis ne tik mokymo(si) programas ir jų turinį, bet ir mokymosi formą. Smagu sulaukti puikių atsiliepimų apie ŽŪR lektorių darbą, gal todėl kiekvienais metais besimokančiųjų skaičius auga, o mūsų įgyvendinamo projekto dalyvių skaičius gerokai viršijamas“, – pažymi ŽŪR Kaimo plėtros ir informavimo skyriaus vedėja Sonata Kisielienė.
